Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Finansai
  • Kriminalai
  • Gyvenimas
  • Sportas
  • Video
  • Apklausos
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Finansai
    • Kriminalai
    • Gyvenimas
    • Sportas
    • Video
    • Apklausos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Mainus Indijoje išbandžiusi Kauno studentė: tarp Rytų ir Vakarų filosofijos

  • 2019-01-29
  • Kaunieciams.lt
  • Žmonių istorijos

Nuo Aristotelio laikų filosofams priskiriamas gebėjimas atrasti aukso vidurį. Praktinę filosofiją Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijuojanti Rita Juškienė „Erasmus+“ dvišalių mainų metu Indijoje ne tik patyrė, ką reiškia studijuoti filosofiją Azijoje, bet ir pajuto Rytų ir Vakarų gyvenimo filosofijos skirtumus.

Kaip pasirinkote magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete, Filosofijos ir socialinės kritikos katedroje?

VDU baigiau pirmos pakopos Filosofijos studijas, taip pat gretutinę psichologijos studijų programą. Kadangi norėjau plačiau tyrinėti dalykus, susijusius su žmogaus sąmone ir pasąmone, pasirinkau tolimesnes studijas šiame universitete.

Ar visuomet domėjotės filosofija? Ką veikėte iki šių studijų?

Filosofija ir psichologija domėjausi jau nuo mokyklos laikų, nuo tada, kai į rankas pakliuvo Vydūno raštai, tačiau pirmosios mano studijos buvo susijusios su rinkodara ir verslo vadyba. Jas baigusi dirbau rinkodaros vadove, marketingo direktore, vėliau vadovavau šeimos verslui.

Kada filosofija atėjo į Jūsų gyvenimą?

Į šį klausimą sunku atsakyti konkrečiai, bet, pamenu, kad jau mokykliniais metais knygynuose arba bibliotekose ieškodavau filosofinių knygų, kurias skaitydavau ir išsirašinėdavau man patikusias mintis.  Visai neseniai aptikau savo šešiolikmetės dienoraštį, kuriame išrašytos ir apmąstytos Aristotelio, Platono, Senekos sentencijos. Po jomis, greičiausiai, išdėstytos mano pačios mintys, kuriomis šiandien man sunku patikėti. Stebiuosi – argi aš, būdama dar tokia jauna, galėjau taip parašyti?

Viešoje ir akademinėse erdvėse vis kyla diskusijos dėl filosofijos studijų bei mokslo prasmės. Jūsų nuomone, kaip filosofija prisideda prie pačios visuomenės, valstybės kūrimo, gerovės?

Labai apmaudu ir, sakyčiau, netgi keista, kad  viešoje ir akademinėje erdvėje kvestionuojama filosofijos ir mokslo prasmė. Mano giliu įsitikinimu – filosofijai ir kitiems (ypač humanitariniams) mokslams turėtų būti skiriamas didžiulis dėmesys. Filosofija turėtų būti dėstoma ne tik universitetuose, bet ir pagrindinėse mokyklose ar bent jau gimnazijose.  Juk filosofija – meilė išminčiai, tiesos, prasmės ir esmės paieškos, pasitelkiant kritinį mąstymą, analizę, apsvarstymus, gebėjimą į visus reiškinius pažvelgti plačiau, įvairiapusiškiau ir giliau. Visi šie dalykai ugdomi ir lavinami studijuojant filosofiją. Tikiuosi, kad ateity universitetuose filosofijos ir humanitarinių mokslų padėtis iš esmės pasikeis. Juk akivaizdu, kad visuomenei, valstybės gerovei reikalingi būtent mąstantys, analizuojantys ir gebantys daryti adekvačius sprendimus žmonės.

Kaip nusprendėte dalyvauti „Erasmus+“ programoje?

VDU informacinėje sistemoje perskaičiau skelbimą apie konkursą, kviečiantį dalyvauti „Erasmus+“ programoje. Labai nustebau ir nudžiugau, pamačiusi pasiūlymą vykti į Indiją.

Jūsų pasirinkta mainų šalis yra išties egzotiška. Kodėl būtent Indija?

Kadangi tyrinėju Rytų sąmonės sampratą ir domiuosi indų filosofinėmis sistemomis, Jawaharlal Nehru universitetas (JNU) Indijoje buvo man pats geriausias pasirinkimas.

Kokios yra filosofijos studijos Indijoje? Ar skiriasi pats požiūris į filosofiją Rytų šalyse?

Šiek tiek nusivyliau, kad sparčiai modernėjančioje Indijoje dabar didžiulis dėmesys yra skiriamas būtent Vakarų filosofijai, o Rytų filosofijos studijos paliktos tarsi periferijoje. Šiaip taip, tyrinėdama įvairių universiteto fakultetų programas, radau keturis dalykus, atitinkančius mano interesų sritį. Pačios studijos nesiskiria nei dėstytojų kompetencija, nei kokybe, tačiau skiriasi tuo, kad filosofija yra labai vertinama tiek dėstytojų, tiek ir pačių studentų. Man buvo keista iš karto, nes Lietuvoje filosofijos studentų grupelės yra mažos, o ten palyginus didelės grupės –  po 25, 30 žmonių. Lankomumas taip pat aukšto lygio, kadangi požiūris į mokslą yra labai rimtas.

Galbūt svetur pavyko atrasti kitokią filosofiją? Ką jums tiek asmeniškai, tiek akademine prasme suteikė šios mainų studijos?

Kitokios filosofijos neatradau. Apie tai, ką ten studijavau, jau buvau įgijusi pagrindus Lietuvoje, taigi tai nebuvo kažkas visiškai naujo. Tačiau autentiškos žinios ir patirtis labai pravers rašant magistro baigiamąjį darbą.

Jūsų tarptautinių studijų patirtis Indijoje yra pirmoji universiteto praktikoje. Ar rekomenduotumėte kitiems šią šalį?

Dėl kitų universitetų nežinau, tačiau JNU rekomenduočiau ir kitiems Lietuvos studentams – ir ne tik tiems, kurie domisi Orientalistikos mokslais. Kaip minėjau,  netgi pačiame JNU studijų miestelyje yra sudarytos visos sąlygos gyvenimui, studijoms ir laisvalaikiui. Be mokslų, kone kasdien galima rasti įdomios veiklos: dalyvauti įvairiuose renginiuose, konferencijose, knygų pristatymuose arba koncertuose.

Kokie skirtumai egzistuoja tarp Lietuvos ir Indijos aukštojo mokslo sistemos, studijų aplinkos? Su kokiais iššūkiais teko susidurti JNU?

Didelių skirtumų nepastebėjau, išskyrus tai, jog gavus magistro laipsnį, negali iš karto stoti į doktorantūrą, reikia dar pabaigti filosofijos magistro (MPhil) studijas ir apsiginti mokslinį darbą.  Didžiausios kliūtys ir trūkumai, kuriuos pastebėjau ne tik JNU, bet ir kitose Indijos institucijose, yra didžiulė biurokratija. Su tuo susidūriau tik atvykus, kai teko  registruotis ir persiregistruoti į studijas, įsikuriant ir t. t. Tiek daug dokumentų, anketų ir jų kopijų vienoj vietoj ir vienu metu dar niekur nesu pildžiusi ir nešiojusi iš kabineto į kabinetą pasirašinėti. Taip pat reikėjo užsiregistruoti ir policijoje, į kurią teko važiuoti keturis kartus ir pildyti ne mažiau dokumentų. Čia aš tikrai pamačiau, kas yra biurokratijos viršūnė.

Pakalbėkime apie pačių studijų mainų reikšmę. Kaip manote, kodėl šiandieniniame pasaulyje svarbu bent trumpam studijuoti tarptautinėje aplinkoje?

Studijų mainai yra tikrai pozityvus dalykas, padedantis studentams plėsti akiratį, pramokti užsienio kalbų, pažinti kitas kultūras, praplėsti draugų ir pažįstamų ratą.

Kokį įspūdį Jums paliko pati Indija?

Nors Indija iš pažiūros atrodo kaip sparčiai modernėjanti šalis, tačiau tas modernumas yra išoriškas. Ilgiau pabuvus ne tik akademinėje aplinkoje, bet ir privačioje sferoje, pamatai, kad daugelio Indijos žmonių elgesys ir mąstymas yra įspraustas į įsišaknijusių papročių ir tradicijų rėmus.Tai, mano manymu, trukdo plisti moderniam mąstymui Kantiškąja prasme. Pavyzdžiui, šeimoje su moterimis (ypač marčiomis) dažnai elgiamasi kaip su tarnaitėmis, nekreipiamas dėmesys į jų nuomonę, jausmus, poreikius. Kita vertus, tradicijos, papročiai ir gilus tikėjimas šiai šaliai padeda išlaikyti autentiškumą, savitą ir išskirtinį identitetą. Kone kiekviename kampelyje – ar tai būtų privatūs namai,  maža parduotuvė ar automobilis – galima pamatyti garbinamą altorėlį, smilkalus ar žybsinčią aliejinę žvakę, o rytais arba vakarais pamatyti taip vadinamą pudžą (dievo pagerbimo ritualą) arba išgirsti giedamas mantras. Indija tikrai išsiskiria visuotiniu giliu tikėjimu, žmonių dvasingumu ir moralinių vertybių išaukštinimu. Tačiau, kaip ir visur, taip ir ten yra visokių žmonių. Masinio susibūrimo vietose reikia būti ypač budriam ir atsargiam (saugoti asmeninius daiktus ne tik nuo beždžionių, bet ir nuo ilgapirščių), taip pat reikia žinoti, kaip kalbėtis su rikšomis ar prekeiviais, nes jie mėgsta iš užsieniečių dvigubai uždirbti. Tačiau aukštosiose mokyklose ir universitetuose situacija kiek kitokia: šiose vietose  jaučiamos ryškios modernaus mąstymo apraiškos.

Kokią svarbą universitetas ir studentų veikla turi šios šalies gyvenime?

 Kai kurių studentų nuomone, JNU yra vienas liberaliausių universitetų Indijoje, kur galima laisvai išreikšti savo nuomonę, kelti viešus probleminius klausimus. Galbūt todėl šiame universitete laisvai veikia daug įvairių studentų organizacijų, tarp jų – ir AISA (All India Students‘ Assosiation). Jos marksistinių-leninistinių idėjų, išreikštų propagandiniuose plakatuose, tiesiog negali nepastebėti JNU aplinkoje: jie puikuojasi kone ant kiekvieno universiteto pastato. Iš pradžių man šie plakatai atrodė keistai, netgi juokingai, bet po to supratau, kad yra nemažai žmonių universitete, kurie tomis idėjomis ne tik šventai tiki, bet ir siekia jų, kviesdami ir kitus studentus prie jų prisijungti. Ką gali žinoti, gal revoliucingas JNU studentų nusiteikimas ir užsidegimas ateity subrandins esminių pokyčių reikalaujančią revoliuciją?

VDU inf.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

Kauno rajonas bėgs

2025-05-13

Vairuojant viršijamas greitis ir girtaujama

2025-05-12
autobusai

Keisis Kauno priemiesčio autobusų maršrutai

2025-05-12

Dažnėja gaisrų sąvartynuose

2025-05-12

Viceministrė A. Putk šaukiasi išsilavinusio jaunimo

2025-05-12

Paaiškėjo, kur vyks Eurobasket 2029 finalinės kovos

2025-05-12

„Maisto banko“ akcija sumušė gerumo rekordus

2025-05-12

Rygoje NT  obligacijų emisija su 9 proc. palūkanomis

2025-05-12

Parodos Kaune

2025-05-12

Ėriukiškas paklusnumas ir mokesčiai

2025-05-12

A. Petrauskienė: karas Ukrainoje – kaip jautėsi mūsų partizanai

2025-05-12

Čekiškėje nauja teatro pradžia

2025-05-11

STEAM laboratorijų atidarymas Kaune

2025-05-11

„Džiaukis” skleidžiamas džiugesys tęsiasi 25 metus

2025-05-11

Paštas keičiasi

2025-05-11

Virš 200 tūkstančių žmonių sveikatai – pavojus

2025-05-11

„Manosios avys klauso mano balso“ (Jn 10, 27) – 4 Velykų sekmadienis

2025-05-11

PASAULINĖ MALDOS UŽ DVASINIUS PAŠAUKIMUS DIENA

2025-05-11
Ukraina

„Telia“ dovanoja 2200 įrenginių Ukrainai

2025-05-10

LSMU ir Kauno klinikose lankėsi premjeras

2025-05-10

Signalas Maskvai – JAV vėliava šalia mūsų karinių dalinių

2025-05-10

Lietuvoje vienuoliktą kartą vyksta „Moterų ralis“

2025-05-10

Kauno Ąžuolyne naikins spygliuotas tvoras?

2025-05-10

Stasys Buškevičius. Kauno veido paieškos

2025-05-10
Vaidotas Rimeikis

Pirmąjį metų ketvirtį „Inbank“ pelnas augo

2025-05-10

Dėka Kauno klinikų gydytojų Milda vėl mato pasaulį

2025-05-10

Vilkijoje vyko savivaldybės lygio civilinės saugos pratybos

2025-05-10

Prezidentas pasveikino naująjį popiežių Leoną XIV

2025-05-09
Jaunius Kelpšas

Amerikos lietuvių kunigas: džiaugiamės išrinktu Popiežiumi

2025-05-09

Dariaus ir Girėno sekėjai? Sklandytuvu?

2025-05-09

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos