Per ateinančius metus kas ketvirtas Lietuvos gyventojas planuoja atnaujinti savo būstą – atlikti remontą, apšiltinti patalpų sienas ar įsigyti naujų baldų, techninės įrangos. Priežastys atnaujinti namus pačios įvairiausios, o svarbiausia jų – lietuvių būstas gerokai nusidėvėjęs.
Siekiant išsiaiškinti, kokioms vartojimo reikmėms gyventojai dažniausiai skolinasi, Šiaulių banko užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Jo rezultatai parodė, kad būsto atnaujinimas – vienas svarbiausių finansinių prioritetų.
„Įsitikinome, kad daugumai lietuvių yra svarbu gyventi jaukiuose, šiuolaikiškuose namuose. Kaip pagrindinę priežastį atnaujinti būstą gyventojai įvardija būsto nusidėvėjimą – ilgainiui būstas praranda pradinę išvaizdą ir specialistai rekomenduoja iš esmės būstą atnaujinti kas dešimt metų, o kas dvejus-trejus metus atlikti kosmetinį remontą, pakeisti dalį baldų ar įrangos. Būsto atnaujinimas yra reikšminga investicija – pastaruoju metu remonto paslaugų įkainiai auga, brangsta statybinės ir apdailos medžiagos, tad tam finansuoti neretai pasitelkiamas vartojimo kreditas. Šiaulių banko duomenimis, būsto atnaujinimui lietuviai vidutiniškai skolinasi apie 5 800 eurų, ši suma didmiesčiuose ar mažesniuose miestuose mažai skiriasi“, – teigė Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento direktorė Goda Butkienė.
Pasak G. Butkienės, būsto remontas yra viena pagrindinių skolinimosi priežasčių, kurią banko klientai nurodo imdami vartojimo kreditą.
Daugiausiai apklaustųjų (38 proc.) tvirtina, kad jų namai seniai buvo remontuoti, todėl ir reikia juos atnaujinti. Šią priežastį ypač dažnai nurodė vyresni nei 46 metų amžiaus gyventojai. Iš gyventojų apklausos galima spręsti, kad būstai seniai neremontuoti kaimo vietovėse, rajonų centruose, mažesniuose miesteliuose – didmiesčiuose ši problema ne tokia aktuali.
Kiek daugiau nei penktadalis apklaustųjų sako, kad tiesiog nori atnaujinti, modernizuoti gyvenamąją aplinką. Tokį būsto atnaujinimo argumentą dažniausiai pateikia 26-45 metų amžiaus tyrimo dalyviai.
Dėl pasikeitusių namiškių poreikių ar gyvenančių žmonių skaičiaus būsto atnaujinimo darbus planuoja jaunesni, iki 35 m. amžiaus respondentai.
„Jaunesnio amžiaus žmonės linkę ieškoti naujovių, reaguoti į naujausias interjero tendencijas. Be to, natūralu, kad jaunos šeimos dažniau pertvarko būstą – atsiranda naujų poreikių, pavyzdžiui, pagausėjus šeimai, reikia įrengti kambarius vaikams, įsigyti naujų baldų“, – komentavo G. Butkienė.
Beje, būstą atnaujinti vien dėl noro keistis dažniau įvardijo vyrai (24 proc.), o ne moterys (20 proc.). Apklausa parodė, kad moterys yra praktiškesnės – net ketvirtadalis jų pripažino, kad namus remontuoja siekdamos taupyti energiją (nauji langai, taupesnė šildymo įranga ir pan. sprendimai).
Gyventojų nuomonės apklausa Šiaulių banko užsakymu atlikta šių metų gegužę. Joje dalyvavo 18–75 m. amžiaus gyventojai iš visų šalies regionų – iš viso apklausti 1 005 respondentai.
