Varginantis odos niežulys, išsausėjimas ir šerpetojimas – simptomai, išduodantys atopinį dermatitą, nuo kurio dažniausiai kenčia vaikai. Specialistai perspėja, jei pastebėsite šios ligos požymius, nenumokite į juos ranka. Lėtinės, uždegimą sukeliančios ligos paūmėjimą žmonės dažnai junta keičiantis metų laikams, pavyzdžiui, pavasarį. Ir tai ne vienintelė odos problema, kuri vargina šiuo metų laiku.
Gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės teigimu, atopinis dermatitas pasireiškia gan ankstyvame amžiuje ir apie 50 proc. vaikų iki vienerių metų jau suserga šia liga, o net 80 proc. vaikų šis susirgimas pasireiškia iki kol jiems sueina 5 metai. Vėlesni susirgimai – retesni. Vaikui augant, tinkamai gydoma problema gali ir išnykti.
„Atopinį dermatitą dažniausiai nulemia genai ir paveldimumas, todėl visuomet stengėmės išsiaiškinti, ar šeimoje yra alergiškų žmonių, sergančių, pavyzdžiui, bronchų astma, kitomis dermatito formomis. Taip pat svarbūs ir odos imuniteto ypatumai, nes pažeistos odos imuninės ląstelės veikia šiek tiek kitaip. Oda greičiau priima ir sureaguoja į alergenus“, – pabrėžia dermatovenerologė.
Pasak jos, alergenų, kurie išprovokuoja atopinio dermatito paūmėjimą, nustatymas ir pašalinimas iš vaiko aplinkos, yra vienas svarbiausių žingsnių gydant šią ligą. „Nesvarbu, ar tai yra dulkių erkės, šuns ar katės kailis, kiaušinis ar pienas. Jei šios alergijos yra nustatytos, stenkitės su jomis nesusidurti. Toliau gyvendami su šunimi ar kate, tik padidinsite riziką ateityje susirgti bronchų astma ar kitomis ligomis. Sergant atopiniu dermatitu, patarčiau vengti ir veiksnių, kurie sukelia stresą organizmui“,– perspėja gydytoja.
Atopinio dermatito pažeista oda yra atvira infekcijoms. Į organizmą greičiau patenka įvairūs virusai, grybelis, bakterijos. Sergančius šia liga dažnai lydi ir auksinis stafilokokas. „Pacientų, turinčių atopišką odą, hidrolipidinė apsauga, ta plėvelė, kuri saugo odą, ji yra plona ir pažeidžiama. Transepiderminis odos netekimas yra stiprus, tokia oda labiau išsausėja, todėl tampa atvira aplinkos dirgikliams“, – sako A. Dumbliauskienė.
Sėkmingas gydymas – tėvų rankose
Dermatovenerologė atkreipia dėmesį, kad sėkmingas atopinio dermatito gydymas priklauso nuo informacijos pateikimo tėvams. „Kadangi atopinis dermatitas tampa visos šeimos liga, pirmiausia reikia nuraminti tėvelius. Atopišką odą turintys vaikai gali būti irzlūs, jiems niežti, jie prasčiau miega, mažiau valgo. Jeigu oda bus tinkamai prižiūrėta, yra tikimybė, kad vaikas atopinį dermatitą išaugs“, – teigia specialistė.
Gydytojai antrina ir „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė bei primena tėvams, kad vaikus, turinčius šią ligą, po dušu ar vonioje galima prausti tik vieną kartą per dieną. „Taip pat reikėtų nepamiršti drėkinti odą emolientais mažiausiai du kartus per dieną, nes jų poveikis išlieka tik 4-6 valandas“, – sako vaistininkė.
Anot jos, reikėtų palaikyti ir tinkamą kambario temperatūrą, pirkti patalynę, kurioje nebūtų alergiją sukeliančių medžiagų, ją kartą per savaitę skalbti 60 laipsnių temperatūroje.
Sezoniškumo poveikis odai
Atopinis dermatitas – viena iš ligų, kurios paūmėjimą pajaučiame keičiantis metų laikams, todėl pavasaris yra itin nepalankus sezonas, turintiems šią ligą. Tiesa, su problemomis šiuo metu laiku susiduria ir rimtų odos ligų neturintys žmonės.
„Prasidėjus pavasariui, dėl temperatūrų kaitos oda išsausėja ir pacientai nežino, kokias priemones naudoti. Atsiranda šerpetojimas, rausvos dėmės veide, žastų išsausėjimai. Žmonės neteisingai prižiūri odą ir rūpinasi ja kaip įprastai, nors, šiuo atveju, reikėtų paklusti tam tikroms taisyklėms“, – pabrėžia A. Dumbliauskienė.
Pasak „Eurovaistinės“ farmacininkės, pavasarį svarbu organizmui padėti įvairiais papildais, skirtais odos puoselėjimui. „Pagrindiniai vitaminai, kurių šiuo metų laiku labiausiai trūksta, yra D, E, A. Į mitybą galite įtraukti ir omega rūgščių turinčius produktus. Omega rūgštys yra naudingos bet kuriai kūno ląstelei“, – pataria E. Ramaškienė.
Pasak farmacininkės, pajutus, kad oda yra labai sausa ar šerpetojanti, duše arba vonioje reikėtų maudytis ne ilgiau nei 5-10 minučių, o vandens temperatūra turėtų siekti 35 laipsnius. Nusiprausus, odą nusausinkite tik minkštu rankšluosčiu ir palikite ant jos dar šiek tiek drėgmės. Per 3 minutes patepkite odą drėkikliu, vadinamuoju emolientu. Susigėrus drėkikliui galima tepti kitus kremus ar gydomuosius tepalus.
„Tepti taip pat reikia pagal tam tikras taisykles, pradedant nuo tų kremų ar tepalų, kurie greičiausiai susigeria. Viršutinį sluoksnį turėtų sudaryti riebesnės konsistencijos kremai. Jei naudojate vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas, tepkite juos nedideliais kiekiais. Pavyzdžiui, pusę gramo arba taip vadinamąjį piršto galo vienetą, kurio užtenka dviejų išbertų delnų plotams patepti“, – pataria vaistininkė.
