Naujausi duomenys rodo, kad nors šiuo metu Lietuvoje ir galime stebėti mažėjantį nedarbo lygį, tačiau šis teigiamas rodiklis slepia kur kas niūresnę situaciją šalyje – mažėjantis nedarbas yra stipriai veikiamas emigruojančios darbo jėgos. Per pastaruosius keletą metų neto migracija Lietuvoje buvo viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Apie specialistų trūkumą nuolat kalba ir darbdaviai – naujausia LPK atlikta aukščiausio lygio Lietuvos vadovų nuomonių ir lūkesčių apklausa parodė, jog beveik 70 proc. vadovų jaučia kvalifikuotos ar nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.
Tai patvirtina ir statistikos departamento duomenys: 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 20.700 laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojam, t.y. 27,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak departamento informacijos, pirmąjį šių metų ketvirtį darbuotojų reikėjo 4.400 daugiau nei prieš metus. Lyginant šį ketvirtį su praėjusiu, 2016 m. IV ketv., pasiūla dar didesnė – laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 5.800, arba 39,1 proc. Daugiausia laisvų darbo vietų 2017 m. I ketv. buvo pramonėje – 4.000 (19,3 proc. visų laisvų darbo vietų).
Nors šiais metais LRV patvirtintas 27 profesijų sąrašas situaciją gerina, pramonės įmonės įdarbina darbuotojus iš Baltarusijos ar Ukrainos, tačiau sąrašą vis dar reikia plėsti. Taip pat reikia lengvinti ir nekvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo sąlygas Lietuvoje, nes trūkstamų darbuotojų problema vis didėja ir ypatingai regionuose.
Pasak apklaustųjų įmonių vadovų, sunkiai sekasi rasti tiek vairuotojų, tiek IT specialistų ar kvalifikuotos įrangos operatorių, kurie yra itin svarbūs modernizuojant įmonės gamybos procesus. Apklausos duomenimis, 61 proc. apklaustųjų tikisi išlaikyti panašų darbuotojų skaičių. Pabrėžiama, kad net ir norint priimti naujų darbuotojų šiuo metu yra labai sunku rasti specialistų. Virš 70 proc. respondentų teigė šiuo metu susiduriantys su darbuotojų stygiumi, ieškant tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos. Artimiausiu metu darbuotojų trūkumas ir toliau išliks didele problema planuojant įmonių plėtrą.
Didėjanti konkurencinė aplinka ir darbuotojų atlyginimų augimas verčia įmones investuoti į gamybos modernizaciją. Pramonės įmonės vis dažniau investuoja į moderniąją pramonę, siekdamos didinti darbo našumą ir tuo pačiu priartėti prie ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamų standartų. Net 53 proc. atsakiusiųjų vadovų teigė nuolat investuojantys ir modernizuojantys gamybą, o dar 38 proc. – investuojantys pagal poreikį. Lietuvos pramonės sektoriuje viena iš opiausių problemų, trukdanti modernizacijai ir konkurencingumo kėlimui yra kvalifikuotų specialistų trūkumas.
AR SUSIDURIATE SU DARBUOTOJŲ TRŪKUMU? Taip – 70,5 proc., ne – 29,5 proc.
Daugiausiai įmonėms trūksta:
- Suvirintojų, mechanikų, inžinierių, elektrotechnikų
- IT specialistų, programuotojų
- Aukštos kvalifikacijos technologinės įrangos operatorių
- Vairuotojų
- Šaltkalvių, surinkėjų, frezuotojų, dažytojų
- Fleksografijos specialistų, poligrafijos darbininkų, knygrišių
- Radiolokacijos specialistų
- Siuvėjų, sukirpėjų, apdailininkų
- Plastiko liejimo specialistų
- Pagalbinių darbuotojų gamyboje
- Kitų specialistų
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).
Šaltinis: lpk.lt
