Vilnius, sausio 25 d. (BNS). 695-ąjį gimtadienį ketvirtadienį minintis Vilnius šia proga sulaukė dovanų iš Latvijos ir Kauno.
Vilniaus paveikslų galerijoje ketvirtadienį pradėtas eksponuoti iš Rygos atvežtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas, kuris buvo pasirašytas 1323 metų sausio 25 dieną – šis dokumentas yra pirmasis rašytinis šaltinis, kur paminėta šalies sostinė.
Tuo metu Kaune savaitės pabaigoje laukiama šimtų vilniečių, čia vietiniai rengiasi pavaišinti juos vakariene.
„Gimimo liudijimas“
Kunigaikščio Gedimino laiškas buvo parašytas lotynų kalba, jis į Vilnių antrą kartą atvežtas iš Latvijos valstybinio istorijos archyvo. Du mėnesius Vilniuje liksiantis dokumentas – tai laiško nuorašas, kuris buvo padarytas Rygoje prieš išsiunčiant laiško originalą į kitus Europos miestus.
Šiuo laišku krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestiečiai, kviečiami atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.
„Labai džiugu tą dokumentą skaityti, nes tai yra vienas iš dokumentų, kurie gyvuos, nes jis kalba apie toleranciją ir kitus dalykus, kurie tuomet nebuvo madingi. Dabar jie yra madingi“, – Vilniaus paveikslų galerijoje sakė sostinės meras Remigijus Šimašius.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ragino siekti Gedimino laiško vizijos, kad Lietuva būtų „stipri, laisva, atvira pasauliui ir aktyvi“.
„Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas išties nėra paprastas laiškas. (…) Tas laiškas yra tarsi Vilniaus miesto gimimo liudijimas, metrika, kuris žodį apie Vilnių pavertė kūnu“, – kalbėjo ministrė.
Atvykstantiesiems laiške Gediminas žadėjo lengvatas – žemdirbiams jis leido dirbti žemę dešimt metų ir nemokėti mokesčių. Prekiautojai taip pat buvo atleidžiami nuo bet kokių mokesčių.
Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis taip pat pranešė ketinantis priimti krikštą. Istorikai teigia, kad šiuo laišku Gediminas galėjo siekti santarvės su šalį alinusiu Kryžiuočių ordinu.
„Gediminas buvo pirmasis iš tų mūsų valdovų, kurį galima vadinti ne kariu, o diplomatu“, – sakė parodos Vilniaus paveikslų galerijoje koordinatorius Remigijus Černius.
Šioje galerijoje planuojama kasmet per sostinės gimtadienį pristatyti išskirtinės svarbos kultūros vertybę, aktualią Lietuvos ir Vilniaus istorijai.
Vakarienė vilniečiams
Kita dovana vilniečių laukia šeštadienį, kai šimtai jų vyks į Kauną pasivaišinti vietos gyventojų siūloma vakariene namuose ar kokioje nors kavinėje.
Šiuo metu kauniečiai iki ketvirtadienio vidurnakčio galiojančioje registracijoje yra pasiūlę per 300 vakarienių, o važiuoti į Kauną planuoja beveik tūkstantis vilniečių.
Kelionė autobusu pirmyn ir atgal sostinės gyventojams bus nemokama.
Pernai Kauno miesto savivaldybė vilniečiams siūlė panašią dovaną – ne tik nemokamą kelionę, bet ir nemokamas ekskursijas bei nuolaidas pasilinksminimų vietose.
„Kauniečiai yra žmonės, turintys didelę širdį ir mėgstantys bei mylintys Vilnių, – BNS sakė Kauno mero atstovas spaudai Tomas Grigalevičius. – Tas mitas, kuris vyravo apie dviejų didžiausių Lietuvos miestų susipriešinimą, pernai griuvo“.
„Šiemet norime dar labiau pastiprinti žinutę, kad Vilniaus ir Kauno žmonių draugystė yra labai paprastai suvokiama“, – pridūrė jis.
Vilniaus ir Kauno vadovai pernai deklaravo siekį stipriau bendradarbiauti. Anksčiau taip pat buvo tokių idėjų, pavyzdžiui, 2002 metais Kauno miesto savivaldybėje tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Kauno meras Erikas Tamašauskas pasirašė dviejų didžiausių šalies miestų savivaldybių bendradarbiavimo ketinimų protokolą. 2005 metais buvo įsteigta dvimiesčio koordinatoriaus pareigybė, sekretoriatas, tačiau ši idėja taip ir nepasistūmėjo į priekį. 2008 metais Kauno savivaldybė apkaltino Vilnių neskiriant miestų bendradarbiavimui pakankamai dėmesio, nes Vilniui vadovavęs Juozas Imbrasas atsisakė dalyvauti Kauno mero Andriaus Kupčinsko pasiūlytame susitikime Elektrėnuose dėl dipolio vystymo galimybių.
Autorius: Saulius Jakučionis
politika@bns.lt, +370 5 239 64 16 – Lietuvos naujienų skyrius
