Šiandien nauji kompiuteriniai ir mobilieji žaidimai keliauja tiesiai į globalią rinką, kur yra pasiekiami milijonams vartotojų visame pasaulyje.
Kaip likti pastebėtiems triukšmingoje virtualioje aplinkoje? Apie tai bus pokalbis.
Tai – ir neribotos galimybės, ir rimtas iššūkis kūrėjams, bandantiems atrasti savo auditoriją. Kaip būti pastebėtiems tarp šimtų žaidimų, kasdien pasirodančių rinkoje?
Apie tai šį šeštadienį diskutuos vienų sėkmingiausių Lietuvos žaidimų kūrėjų atstovai. Gegužės 24 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas organizuoja diskusiją „Komunikacija žaidimų industrijoje: kaip nepaskęsti globalioje rinkoje?“, kuri vyks didžiausio popkultūros renginio Baltijos šalyse „Comic Con Baltics“ metu.
Iššūkiai ir galimybės naujiems kūrėjams
„Globali žaidimų rinka yra perpildyta. Technologijoms tampant vis labiau prieinamoms, kai kuriose kategorijose žaidimą sukurti tapo lengviau nei bet kada anksčiau“, – teigia Ada Mockutė-Jaime, žaidimų kūrimo ir leidybos studijos „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė. Ši studija sukūrė ne vieną pasaulinio populiarumo sulaukusį žaidimą, vienas jų – „Cooking Fever“, kuris buvo parsisiųstas daugiau nei 500 milijonų kartų, kiekvieną mėnesį jį žaidžia apie 15 milijonų žmonių.
Norint sukurti žaidimą, daugelį jo elementų – muziką, iliustracijas, tekstą – galima įsigyti skaitmeninio turinio parduotuvėse arba sukurti pasitelkus dirbtinį intelektą. Kai kurios dirbtinio intelekto priemonės taip pat gali padėti parašyti programinį kodą, reikalingą žaidimui sukurti. Kaip pasakoja A. Mockutė-Jaime, DI gali būti naudojamas žaidėjų elgsenos analizei, greitesniam testavimui ar net personalizuotų patirčių kūrimui: „Tai įrankis, kuris leidžia pagreitinti procesus, optimizuoti darbo eigą ir kartais net išplėsti kūrybines galimybes“.
Dirbtinio intelekto plėtra atveria naujų galimybių, tačiau kartu kelia ir reikšmingų iššūkių žaidimų kūrėjams: „Atsiranda vis daugiau žaidimų, kuriuos beveik visiškai sukūrė dirbtinis intelektas. Tokie žaidimai dažnai būna trumpalaikiai, neturi emocinio svorio ar autentiškumo, tačiau užima vietą rinkoje, kelia triukšmą ir apsunkina matomumą tiems kūrėjams, kurie siekia kokybės, originalumo ir meistrystės. Kitaip tariant, su kiekviena „greita kopija“ geram žaidimui tampa dar sunkiau prasimušti“, – pasakoja A. Mockutė-Jaime.
Didėjant rinkos triukšmui ir dirbtiniu intelektu sukurtų žaidimų kiekiui, žaidėjai vis labiau vertina originalumą, kokybę ir žmogišką kūrybą. Dėl to atsiranda daugiau galimybių mažoms studijoms ir nepriklausomiems kūrėjams, kuriantiems autentiškus žaidimus.
„Šiandien dar prieš dešimtmetį dominavusioms didžiosioms žaidimų kampanijoms atsvarą kuria daug jaunų, mažų studijų. Vis daugiau dėmesio sulaukia vadinamieji „indie“ žaidimai – nepriklausomų kūrėjų produktai, dažnai išsiskiriantys novatoriškumu, eksperimentais ir originaliomis istorijomis“, – pastebi Mingailė Joniškė, žaidimų kūrimo studijos „Tag of Joy“ komunikacijos ir projektų vadovė.
M. Joniškės atstovaujama žaidimų studija sukūrė žaidimą „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“, kuris 2022 m. pelnė „LT Game Awards“ Metų žaidimo apdovanojimą, o 2024 m. buvo pripažintas Dešimtmečio žaidimu. Nuo šio rudens M. Joniškė dėstys žaidimų komunikacijos kursą VU Komunikacijos fakultete.
Komunikacija – dalis žaidimo patirties
Globalioje rinkoje kūrėjams nebeužtenka vien kokybiško produkto – būtina komunikacijos strategija: „Tiesiog paleisti žaidimą į parduotuvę neužtenka – jų ten yra labai daug. Dėl to išaugo marketingo ir komunikacijos svarba: socialiniai tinklai, auditorijos kūrimas, ryšys su žaidėjų bendruomene. Dabar dažnai rekomenduojama net 30–40 proc. viso biudžeto skirti marketingui ir komunikacijai“, – teigia M. Joniškė.
Tam pritaria ir A. Mockutė-Jaime: „Komunikacija žaidimų industrijoje tapo neatsiejama nuo paties produkto. Ji neatlieka tik pagalbinės ar reklaminės funkcijos, ji – dalis žaidimo patirties. Viskas, nuo to, kaip pristatomas atnaujinimas, iki to, kaip komunikuojama su žaidėjų bendruomene, formuoja žaidimo vertę. Matomumui reikia ir drąsos, ir komunikacinio išradingumo: pastebimi tie, kurie moka ne tik kurti žaidimus, bet ir pasakoti istorijas.“
Kviečia kūrėjus ir žaidėjus
Diskusija apie komunikaciją žaidimų industrijoje vyks šeštadienį, gegužės 24 d., 15:00–15:45 val. 5.2 salėje. Joje taip pat dalyvaus Martynas Cibulis, „JollyBits Games“ direktorius, diskusiją moderuos Ieva Nedzinskaitė, esporto renginių agentūros „Adrena“ bendrasavininkė, VU Komunikacijos fakulteto studentė.
Renginys skirtas visiems, besidomintiems šiuolaikine žaidimų kultūra – tai puiki proga pasisemti įkvėpimo bei įžvalgų, kaip globalioje rinkoje rasti savo auditoriją.
„Comic Con Baltics“ metu VU Komunikacijos fakultetas kviečia dalyvauti dar vienoje diskusijoje. Penktadienį, gegužės 23 d., 14:00–14:45 val. 5.2 salėje bus kalbama tema „Nuo pelėdų iki suberdvės: kaip komunikuojama išgalvotuose pasauliuose?“
Jos metu bus diskutuojama apie tai, kaip fantastiniuose pasauliuose vaizduojami komunikacijos būdai – nuo burtininkų laiškų iki tarpžvaigždinių ryšių – ne tik formuoja šių pasaulių logiką, bet gali įkvėpti realias technologijas bei naujas idėjas moksle, mene ir versle. Taip pat bus svarstoma, ką šie komunikacijos modeliai pasako apie mūsų tikrovę ir kas jais perduodama. Tarp nagrinėjamų pavyzdžių – „Haris Poteris“, „Žvaigždžių karai“, postapokaliptiniai pasauliai ir rusijos propagandos formuojama alternatyvi realybė. Laukia pokalbis apie komunikacijos galią – kaip kūrybinį ir strateginį įrankį, formuojantį tiek įsivaizduojamą, tiek realų pasaulį.
Diskusijoje dalyvaus:
- dr. Viktor Denisenko – kultūros viceministras, VU Komunikacijos fakulteto mokslininkas, fantastinės knygos „Vilniaus apokalipsė“ autorius;
- Aleksandra Ketlerienė – LRT.lt portalo vyr. redaktoriaus pavaduotoja, VU Komunikacijos fakulteto dėstytoja;
- dr. Adomas Vincas Rakšnys – Komunikacijos fakulteto mokslininkas.
Diskusiją moderuos doc. dr. Vincas Grigas, VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas, VU leidyklos mokslo periodikos vadovas.
Be diskusijų, visomis „Comic Con Baltics“ dienomis Vilniaus universitetas kvies užsukti į savo stendą 5 salėje – čia lankytojų lauks interaktyvios veiklos.
