Rugsėjo 6 d. surengtas dalies partijos narių susibūrimas Vilniaus Mokytojų namuose parodė, kaip gali atrodyti suvažiavimas, jei jam nebus tinkamai pasiruošta. Tai buvo farsas, ne rimtas partinis renginys.
Jame nebuvo keliami ir svarstomi jokie partijos ideologinės ar politinės tapatybės klausimai. Vietoje gilesnės diskusijos apie Nacionalinio susivienijimo (NS) strategiją, politinę vietą šalies sistemoje ir ateities tikslus, renginys tapo padrikų nuomonių išsakymu, neturinčiu konstruktyvaus rezultato.
Šią padėtį įvardijo NS pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas savo viešame pranešime:
„Konferencija yra vienintelis racionalus būdas įveikti intelektualinį partijoje vykstančių diskusijų nuosmukį ir organizacinį pakrikimą. Tik ji gali grąžinti viltį atgaivinti ir sustiprinti NS – vienintelę Lietuvoje sąjūdinę – nacionalinę suverenistinę – politinę jėgą.“
Pasak V. Radžvilo, šiandieninė NS padėtis yra ne tik nemaloni, bet ir pavojinga – partija rizikuoja iš politinės organizacijos virsti „atsitiktinių pakeleivių sambūriu“. Pirmininkas pabrėžia, kad skubotas neeilinis suvažiavimas, nesant aiškiai išgrynintos idėjinės ir politinės tapatybės, tik dar labiau pagilintų krizę:
„Skubiai sušauktas neeilinis NS suvažiavimas tinkamai jam nepasiruošus ne tik išryškins, bet dar labiau sustiprins šią pakrikimo būklę. Jokia racionali ir konstruktyvi diskusija dėl NS egzistavimo tikslo bei prasmės ir tolesnio politinio kurso tokiomis sąlygomis nebus galima.“
Todėl artėjanti partinė konferencija, planuojama š. m. spalio mėnesį, tampa gyvybiškai svarbiu žingsniu. Ji turi tapti platforma, kurioje bus apibrėžta NS politinė ir ideologinė tapatybė, įvardyti pagrindiniai tikslai ir kryptys. Be šio žingsnio joks suvažiavimas negalės priimti esminių, partijai ir jos ateičiai lemiamų sprendimų.
NS partijos nariai turi suvokti, kad tikras suvažiavimas – ne mitingas, o atsakinga diskusija ir apsisprendimas dėl partijos ateities. Tai reikalauja ne emocijų, bet parengto turinio ir vienijančio politinio tikslo. Tik tokiu būdu Nacionalinis susivienijimas gali išlikti rimta, suverenistinės politikos viziją siūlančia jėga, o ne tapti dar vienu išsivaikščiojusiu patriotišku sambūriu.
