Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino ateinančių ketverių metų darbotvarkę – Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, kurio ašis yra Žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas. Visos ministerijos plane turi savo kuruojamas sritis – projektus. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) projektai: žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės bei konkurencingumo didinimas, taip pat tvarių žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemų vystymas bei gyvybingas kaimas.
„Atskirų projektų veiksmai buvo planuojami atsižvelgiant į Vyriausybės programą, kitus strateginius dokumentus, taip pat į diskusijų su socialiniais partneriais metu pateiktus pasiūlymus. Plane išskyrėme pagrindinius mūsų prioritetus, vadinamuosius strateginius darbus. Tai – trumpųjų maisto tiekimo grandinių stiprinimas, dirvožemiui palankus ūkininkavimas, maisto gamyba darnoje su gamta bei sąlygų jauniesiems ūkininkams gerinimas,“ – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane ŽŪM iš viso yra atsakinga už 35 veiksmų įgyvendinimą, taip pat dar prie kelių dešimčių prisidės kaip dalyvaujanti institucija.
Didinti pridėtinę vertę ir konkurencingumą
Įgyvendindama Vyriausybės prioritetą „Aukštos pridėtinės vertės ekonomika“, ŽŪM numato veiksmus, kuriais bus siekiama didinti žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertę bei konkurencingumą. Vienas iš strateginių žemės ūkio ministro K. Navicko darbų – skatinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių diegimą bei aktyvesnį ūkininkų bendradarbiavimą žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės srityse.
Planuojama skatinti tvarų vietinės žaliavos naudojimą aukštos pridėtinės vertės inovatyvių produktų gamybai, ūkių dalyvavimą trumposiose maisto tiekimo grandinėse, stiprinti smulkių ir vidutinių ūkių gyvybingumą, taip pat skiriant dėmesį gamtinėms ekosistemoms tausoti ir išsaugoti. Kuriant trumpų maisto tiekimo grandinių klasterius, gamintojai artėtų prie vartotojų, būtų skatinama vartoti vietinius, ekologiškus, smulkiųjų ir vidutinių ūkių pagamintus produktus.
ŽŪM rems pažangias technologijas, skaitmeninimą, kitus išmaniuosius verslo ir rizikų valdymo sprendinius, kooperacijos plėtrą, gamintojų grupių kūrimąsi, kitas naujas bendradarbiavimo formas. ŽŪM taip pat planuoja įvertinti galimybes steigti melioracijos fondą.
Vyriausybės programoje numatyta, kad siekiant efektyvesnio žemės ūkio, maisto pramonės ir žuvininkystės perdirbtų ir aukštos pridėtinės vertės produktų eksporto, ŽŪM tobulins ir plės eksporto skatinimo struktūras bei paramos mechanizmą, didins jų lankstumą.
ŽŪM, skirdama investicinę paramą, prioritetą teiks inovatyviems projektams, taip pat rems žemės ūkio, verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektus (EIP). Numatoma integruoti žemės ūkio žinių ir inovacijų srityse veikiančius subjektus į bendrą sistemą, kurioje bus pateikiama naujausia informacija apie inovacijas ir mokslinių tyrimų rezultatus bei jų pritaikymą komercijai, taip pat bus didinama konsultantų kompetencija ir plečiamas konsultavimo tinklas.
Žaliasis kursas – darnoje su gamta
Įgyvendinant Vyriausybės prioriteto „Lietuvos žaliasis kursas“ projektą „Tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos“, dėmesys bus skiriamas dirvožemio tausojimui palankiam ūkininkavimui ir maisto gamybai darnoje su gamta.
Planuojama kurti vieningą dirvožemio kokybės valdymo sistemą nacionaliniame ir ūkio lygmenyje, skatinančią žemdirbystės kompleksiškumą ir dirvožemio kokybės stabilumą.
Programoje numatyta parengti tvariai naudojamo dirvožemio bei tvaraus apleistų žemės plotų naudojimo veiksmų planus, dirvožemio stebėsenos ir tręšimo planų rengimo metodikas. Ūkiai privalės rengti tręšimo ir organinėmis, ir mineralinėmis trąšomis planus, bus vykdoma jų įgyvendinimo kontrolė. Siekiant sumažinti mineralinių trąšų naudojimą bent 5 proc. iki 2024 m., palyginti su 2020 m., taip pat bus pasitelkiamos ir skatinimo priemonės. Į plano veiksmus įtrauktas ir atsakingo pesticidų naudojimo didinimas.
Švelninant klimato kaitą, bus remiamas pievų atkūrimas, taip pat pelkių atkūrimas durpžemiuose, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus ir didinti ŠESD absorbcijas. Remiant priemones, skirtas biologinės įvairovės turtingiems ir dirvožemio erozijos prevencijai skirtiems kraštovaizdžio elementams kurti, bus siekiama iki 2024 m. bent 4 proc. žemės ūkio naudmenų panaudoti kraštovaizdžiui įvairinti.
ŽŪM numato skatinti ir ekologinių, ir kitų tvariai ūkininkaujančių ūkių plėtrą. To siekiama ženkliai didinant žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame ūkininkaujama aplinkai draugiškais metodais, taip pat ūkių skaičių, dalyvaujančių agrarinės aplinkosaugos priemonėse. Gyvulininkystėje numatyta plėsti pažangias technologijas, mažinančias ŠESD emisijas, oro ir paviršinio vandens taršą, gerinančias dirvožemio struktūrą ir užtikrinančias gyvūnų gerovę bei sveikatą. Tvarios akvakultūros plėtra numatoma skatinti mažiau gamtos išteklių naudojančią gamybą (gamyba uždarose akvakultūros sistemose ir atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimas), tvaresnius gamybos metodus (ekologinė akvakultūra ir kokybės schemos).
Prioritetinės kryptys – tvarų ūkininkavimą įtvirtinti teisiškai, remti tvarias žemės dirbimo ir augalų auginimo praktikas, didinančias organinės anglies išsaugojimą dirvožemyje.
Numatoma atnaujinti Nacionalinę maisto produktų kokybės sistemą reglamentuojančius teisės aktus, atsižvelgiant į sveikatai palankią mitybą ir tvarią gamybą. Kartu su kitomis ministerijomis ŽŪM peržiūrės teisinę bazę dėl tinkamo vartoti maisto panaudojimo ir paskirstymo bei nustatys reikalavimus, užtikrinančius maisto švaistymo ir atliekų prevenciją. Taip pat ruošiamasi parengti ir maisto klastojimo kontrolę reglamentuojančius teisės aktų projektus.
Gyvybingas kaimas
Į Vyriausybės prioritetą „Darni Lietuvos regionų plėtra“ įtrauktas ir ŽŪM projektas „Gyvybingas kaimas“. Vienas iš žemės ūkio ministro siekių – sudaryti jaunimui kuo palankesnes sąlygas ūkininkauti ir kurti verslą kaime.
Dar šiemet numatoma pakeisti Žemės įstatymą ir suteikti prioritetą nuomotis valstybinę žemę jauniesiems ūkininkams. Siekiant pritraukti jaunus žmones į žemės ūkį, bus nagrinėjamas ūkininkų inkubatorių kūrimas ir finansinių priemonių galimybės padedant įsigyti ūkius (įskaitant žemę).
Ketinama parengti Sumaniųjų kaimų plėtros koncepciją, taip pat remti kaimo vietovių vietos plėtros strategijas, orientuotas į vietos poreikius, ypač į užimtumo didinimą, gyvenimo kokybės kaime gerinimą ir aplinkos tausojimą. Ypatingas dėmesys bus skirtas maisto švaistymo mažinimo ir antrinio panaudojimo iniciatyvoms.
Įsiklausyta į socialinių partnerių pasiūlymus
Rengiant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, ŽŪM organizavo viešąsias konsultacijas su socialiniais partneriais – ūkininkų, žvejų atstovais, akademikais, aplinkosaugininkais. Derinant numatomus veiksmus ir priemones, įsiklausyta į socialinių partnerių siūlymus, tačiau dėl kai kurių Vyriausybės prioritetas buvo numatytas kitoms inovatyvioms sritims.
