Vyks pokyčiai šalies užimtumo sistemoje – į darbo rinką įtrauks daugiau darbingo amžiaus žmonių

Vyks pokyčiai šalies užimtumo sistemoje – į darbo rinką įtrauks daugiau darbingo amžiaus žmonių
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoms Užimtumo įstatymo pataisoms. Tikimasi, kad pokyčiai padės sugrąžinti į darbo rinką ilgalaikius bedarbius, dirbantiems žmonėms bus pasiūlytos galimybės sustiprinti kompetencijas, mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas. Taip pat bus siūlomos taiklesnės persikvalifikavimo galimybės ir kitos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės šalies regionuose. Tikimasi, kad tai padės visiems, norintiems išlikti darbo rinkoje ar į ją sugrįžti. 
„Artimiausiu metu bus sutelktos visos pajėgos išplėsti dirbančiųjų gretas. Kalbame apie ilgalaikius bedarbius, norinčius ir galinčius dirbti vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius. Pačių žmonių motyvacija, darbdavių geranoriškumas, tinkamos ir lanksčios darbo sąlygos žmonėms su negalia, didesnės galimybės persikvalifikuoti, manau, darbo rinką papildytų tikrai atsakingais, kruopščiais ir lojaliais darbuotojais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2022 m. kovo 1 d. buvo registruota 12,1 tūkst. laisvų darbo vietų ir apie 174 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai yra maždaug 37 proc. mažiau nei prieš metus. 
Anot ministrės M. Navickienės, visų pirma svarbu atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti asmenis: „Jeigu siekiame, kad darbdaviai kuo greičiau surastų tinkamus darbuotojus, Užimtumo tarnyba turi identifikuoti aktyviai ieškančius darbo bedarbius, kuriems be papildomų priemonių ar paslaugų galėtų būti siūlomas tinkamas darbas“. 
Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą. O štai darbo rinkai besirengiantiems žmonėms bus suteikta individuali kompleksinė pagalba, glaudžiai bendradarbiaujama su vietos savivalda. Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, bus suteiktos reikiamos paslaugos, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje. 
„Tikimasi, kad sutelkus resursus ir paskirsčius atsakomybę už teikiamas paslaugas, Užimtumo tarnybos klientas gaus tai, ko jam reikia konkrečiu metu. Tuo pačiu mažės darbas „šešėlyje“, bus sprendžiamos ir mobilumo problemos. Tikimasi greitesnės integracijos į darbo rinką, mažėjančios laisvų darbo vietų užpildymo trukmės, aiškaus klientų išskyrimo – tarpininkavimo paslaugos bus teikiamos tik ieškantiems darbo, o ne formaliai registruotiems Užimtumo tarnyboje. Tikimės, kad didės vyresnio amžiaus gyventojų, ribotą darbingumą turinčių ir ilgalaikių bedarbių įtrauktis“, – sako ministrė M. Navickienė. 
Ypatingas dėmesys – ilgalaikiams bedarbiams
Užimtumo tarnybos duomenimis, 26 proc. registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai, iš kurių daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, daugiau kaip 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus. Užimtumo tarnybos duomenimis, apie trečdalis skirtingų socialinių grupių bedarbių įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
Dalis žmonių nedirba, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, dalis prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų, dalis dirba „šešėlyje“. Planuojama atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti asmenis, o šiems kartu su savivaldos institucijomis teikti kompleksinę pagalbą, kuri padėtų sugrįžti į darbo rinką. 
Pokyčiai Užimtumo tarnyboje 
Nors Užimtumo tarnybos struktūra nesikeis, planuojama keisti klientų aptarnavimo skyriuose dirbančiųjų profilius: daugės atvejo vadybininkų bei darbuotojų, dirbančių su darbdaviais.
Taip pat bus iš esmės keičiamas klientams teikiamų paslaugų modelis, – daugiau dėmesio skiriama tiems, kuriems reikalingas aktyvesnis bendravimas ir intensyvesnės konsultacijos. 
Tie darbo ieškantys žmonės, kurie turi dideles galimybes darbo rinkoje, daugiau paslaugų gaus skaitmeniniais kanalais, galės patys aktyviai dalyvauti planuojant paslaugas ir procesus informacinėje sistemoje. Atitinkamai Užimtumo tarnybos darbuotojai intensyviau ir aktyviau paslaugas teiks vidutinių ir ribotų įsidarbinimo galimybių darbo rinkoje klientams. 
Klientams, kuriems bus nustatytos kompleksinės kliūtys užimtumui, bus suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas ir sudaromas individualus užimtumo veiklos planas integracijai į darbo rinką:
•Jei darbo rinkai besirengiančio asmens kliūtys užimtumui aiškios, siekiant jas išspręsti bus teikiamos socialinių partnerių ir savivaldybių paslaugos.
•Jei darbo rinkai besirengiančio asmens kliūtys užimtumui sudėtingos (kompleksinės), siekiant jas išspręsti bus formuojama atvejo vadybos komanda ir organizuojamas paslaugų teikimas savivaldybėse. 
Išsprendus darbo rinkai besirengiančio asmens kliūtis įsidarbinimui, Užimtumo tarnyboje ir toliau bus teikiamos tarpininkavimo įdarbinant ar kitos integracijai į darbo rinką būtinos paslaugos.
Bedarbio statusas ir tinkamas darbas
Pirmus 9 mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui turėtų būti siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas. 
Siūlomas darbo užmokestis pirmus 3 mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą – devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas. 
Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo (nors per tą laikotarpį ir buvo išsiregistravęs iš Užimtumo tarnybos) atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. 
Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš Užimtumo tarnybos ir po kurio laiko sugrįžta į Užimtumo tarnybą, tačiau paskatų dirbti neturi. 
Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą. 
Šiuo metu dirbantiems – mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo galimybės
Siekiant padidinti užimtųjų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. 
Bedarbių ir užimtųjų asmenų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo įgyvendinimas numatytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“.
Tikimasi, kad kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje (taip pat ir kuriančių aukštą pridėtinę vertę) 2022-2026 m. dalyvaus apie 19,4 tūkst. asmenų, iš kurių apie 10 tūkst. baigs programas, suteikiančias skaitmeninių įgūdžių kvalifikaciją ar kompetencijas.
Plečiamos paslaugos
Bus galimybė mokytis lietuvių kalbos Užimtumo tarnyboje registruotiems užsieniečiams: ir Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams, jų šeimos nariams, ir trečiųjų šalių piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje. Numatoma, kad per 2022-2024 m. lietuvių kalbos mokytųsi apie 1,8 tūkst. užsieniečių. 
Užimtumo tarnyboje bus teikiama nauja konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslauga. Numatomas psichologo konsultacijų, teisinių paslaugų (informavimas ir konsultavimas susijęs su finansiniais įsipareigojimais, skolomis), psichiatro konsultacijų dėl priklausomybių ar kitų ligų teikimas. 
Siūloma ir dar viena naujovė – konsultavimo dėl verslo kūrimo paslauga, svarstantiems galimybę pradėti kurti savo verslą.
Pritarus siūlymams, parama judumui taps patrauklesnė – kelionės išlaidos bus kompensuojamos bedarbiams,  vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu. Taip pat didės kompensacija kelionės kainai – siūloma nustatyti 30 proc. MMA (t. y. 219 Eur) paramos judumui maksimalų dydį, vietoje 26,6 proc. Be to, paramos judumui priemonės trukmę siūloma prailginti nuo 3 iki 4 mėnesių.
Visoms įstatymo pataisoms papildomai reikėtų: 2022 m. – 5,1 mln. Eur, 2023 m. – 7,1 mln. Eur ir 2024 m. – 9,6 mln. Eur lėšų. Dalis šių lėšų būtų skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“. 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuose yra ir daugiau pokyčių, kurie padėtų šalies gyventojų užimtumą padidinti 2025 metais iki 78 proc., o 2030 metais viršyti 80 proc. Gyventojų užimtumas 2021 metais20-74 metų gyventojų užimtumas siekė 77,5 proc.