Pasauliui minint Tarptautinę nulio atliekų dieną (angl. The International Day of Zero Waste), dėmesys krypsta į didžiųjų valstybių veiksmus ekologijos srityje. Ambicinga Europos Komisijos tvaraus augimo strategija, vadinama Žaliuoju kursu, keičia Senojo žemyno organizacijų gamybos ir vartojimo įpročius. Vienas iš didžiausių verslui tenkančių iššūkių – nauji procesai ir jų suderinamumas su teisės aktų pokyčiais. Garsėjant svarstymams apie verslui tenkančią tvarumo ataskaitų naštą, ekspertai pabrėžia, kad atsakingas verslas yra daugiau nei sausas reglamentų laikymasis.
Skaičiuojama, kad 2024 m. pabaigoje ES ekonomikos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudarė 767 mln. tonų, o tai – 0,6 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2023 m. ŠESD emisijos tendencingai mažėjo daugelyje Europos šalių, tačiau skaičiai vis tiek išliko dideli.
Be to, atliekų kiekis visame pasaulyje augo ir nėra jokių ženklų, kad ši tendencija lėtėtų. Kasmet susidaro daugiau nei du milijardai metrinių tonų kietųjų komunalinių atliekų (KKA), ir prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs maždaug 70 proc.
„Remiantis 2024 m. pabaigoje paskelbtais „Eurobarometro“ duomenimis, pernai daugiau nei 90 proc. Europos Sąjungos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių jau buvo investavusios arba planavo investuoti bent į vieną tvarumo iniciatyvą. Lietuvos verslininkai taip pat aktyviai seka Žaliąjį kursą ir diegdami inovacijas prisideda prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo“, − sako „Lietuvos draudimo“ tvarumo vadovė Milda Degutienė.
2024 m. Europos inovacijų švieslentė rodo nuoseklią Lietuvos inovacijų ekosistemos pažangą. Per paskutinius dvejus metus mūsų šalies padarytas proveržis yra didžiausias Europos Sąjungoje – Lietuvos augimas siekia 3,7 procentinio punkto, kai vidutinė ES šalių pažanga sudarė 0,6 proc. Dažniausiai lietuviškame versle įgyvendinamos neigiamo poveikio aplinkai minimizavimo priemonės – atliekų mažinimas, sunaudojamo vandens optimizavimas ir energijos sutaupymai.
Visi siekia vieno – žalesnės ateities
Pasak M. Degutienės, teisiniams tvarumo reikalavimams ir jų ataskaitų teikimui vis dar keliant iššūkių, matyti ir nemažai pozityvių pokyčių. Verslai tvarumo strategiją vis dažniau įprasmina kaip galimybę skatinti inovacijas, plėtrą ir stiprinti konkurencinį pranašumą.
„Vienas iš būdų kurti atsakingą verslą – raginti klientus rinktis aplinkai palankesnius sprendimus. Draudimo sektoriuje tai gali būti 0 Eur išskaita gamtos jėgų sukeltiems draudžiamiesiems įvykiams, jei būstas priskiriamas aukščiausiai energinei klasei. Papildomos vertės gali būti suteikiamos atnaujintiems pastatams bei tiems klientams, kurie įsirengė priešgaisrines sistemas. Be to, į gyventojų turto draudimo apimtį patenka saulės elektrinių, kolektorių ir elektromobilių įkrovimo stotelių apsauga“, – sako M. Degutienė.
Pasak tvarumo specialistės, ne paskutinėje vietoje lieka ir gyventojų edukacija bei draudimo ekspertų patarimai. Atsižvelgiant į sezoniškumą, geografinius ypatumus, galima užkardyti potencialią žalą dėl įvairių gamtos stichijų, gaisrų rizikos, vagysčių. Turto savininkams, kurie rūpinasi rizikos prevencija, gali būti pasiūlytos mažesnės įmokos ar išskaitos, taip auginant tvarų ir atsakingą požiūrį į turto apsaugą.
Skatinant žiedinę ekonomiką, įmonėms svarbu įsitraukti į sukuriamų atliekų kiekio mažinimą. Pavyzdžiui, ilgus metus administruodamas transporto žalas „Lietuvos draudimas“ dirba su partneriais, kurie tinkamai utilizuoja nereikalingas detales, surenka pažeistas dalis ir gali jas panaudoti antrinėje rinkoje. Transporto priemonės, kurios nebetinkamos remontui, parduodamos aukcionuose.
Tam, kad geriau prisitaikytų prie kintančių sąlygų ir klientams pasiūlytų naujų sprendimų, draudikai nuolat vertina galimas žalų tendencijas, susijusias su klimato kaita: „Tvarumo iniciatyvoms reikia ilgalaikių investicijų, todėl atliekame išsamią kaštų ir naudos analizę, tiekėjai turi pateikti informaciją, nurodančią jų aplinkosauginių priemonių taikymą įmonės veikloje. Be to, diversifikuojame savo investicinės veiklos priemones, siekdami užtikrinti finansinį stabilumą ir tuo pačiu prisidėti prie žaliosios ekonomikos augimo.“
Darbuotojai – neatsiejama tvarumo strategijos dalis
Verslo sektoriuje ESG reiškia ne tik tvarumą, bet ir naudą – finansus, konkurencinį pranašumą, prekės ženklo stiprinimą ir santykius su klientais. Kita vertus, tai ir praktika, kuri rodo gerą pavyzdį bei prisideda prie sąmoningesnės visuomenės kūrimo.
Pasak M. Degutienės, integruojant tvarumo principus į darbo aplinką, patariama nepamiršti komunikacijos. Besikeičianti įmonės kultūra – ilgas ir nuoseklus procesas, todėl darbuotojams ir ilgalaikiams partneriams apie pokyčių priežastis, naudą ir ateities viziją patartina komunikuoti nuolat.
„Komandinis įsitraukimas yra esminis veiksnys, lemiantis teigiamus tvarios darbo politikos rezultatus. Skatinant darbuotojus imtis iniciatyvos, įsitraukti į mokymus ir prisidėti priimant esminius sprendimus, svarbu tvarumą integruoti į visus verslo procesus – tik tuomet žalioji strategija tampa organizacijos DNR dalimi. Tai sustiprina organizacijos kultūrą, skatina atvirumą, skaidrumą ir prisideda prie darbuotojų gerovės“, – komentuoja „Lietuvos draudimo“ tvarumo vadovė M. Degutienė.
