Šiandien visoje Lietuvoje vyksta įvairios šventės ir pats esu Telšiuose, bet Vilniuje vyksta labai specifinė šventė – gėjų pasididžiavimo paradas. Sunku nesikartoti šia tema, nes jau daugiau nei dešimt metų išsakau labai aiškią poziciją prieš vis naujus LGBT reikalavimus. Visgi prasminga kalbėti vis naujai auditorijai, todėl vakar (čia dar rinkimų kampanijos metu,- red. past. ) susėdome diskusijai su Raskevičium TV3 studijoje pas Eglę Samoškaitę.
LGBT atstovai sako, kad reikalauja tik tolerancijos, bet iš tiesų reikalavimų sąrašas begalinis ir nuolat ilgėja. Laidoje pats Raskevičius priminė „Vaivorykštės indeksą“ – europinį vertinimą, kuri šalis kaip gerai pildo LGBT reikalavimus (žemėlapis prisegtas). Lietuva jame atrodo „prastai“, turi tik 28 procentus. Tomas sako, kad reikia taisytis, stiebtis link šimto.
Aš gi sakau, kad žemėlapis siunčia pačią svarbiausią žinią – reikalavimų sąrašas yra begalinis. Lietuvoje tarytum prašoma „tik“ partnerystės, tačiau ją įteisinusių šalių reitingas labai žemas, kaip ir Lietuvos – Italija (25 proc.), Vengrija (33 proc.), Čekija (30 proc.), Latvija (24 proc.). Net pačios „progresyviausios“ šalys, kur ir lytys keičiamos, ir leidžiamas įvaikinimas, kaip pavyzdžiui Nyderlandai (59 proc.), Jungtinė Karalystė (52 proc.), Švedija (64 proc.), Vokietija (66 proc.) atrodo vos tolerancijos pusiaukelėje. Tik Malta ir Islandija peržengia 80 proc. „pažangos“. Tapti tolerantiškais ir nustoti būti „homofobiškais“ iš tiesų yra neįmanoma – iškyla vis nauji ir nauji reikalavimai.
Tą geriausiai atspindi gėjų eitynės ir jų reikalavimai. Dar prieš kelis metus reikalauta tik tolerancijos. Jau pernai „Pride“ parado reikalavimai apėmė ir lyties keitimą, ir gėjų „santuoką“, ir įvaikinimą. Mūsų ir fantazija neišneša, kokių dar tų reikalavimų gali būti (ilga-europe svetainėje galite pasigilinti patys). Bet faktas, kad jie a) niekada nesibaigia; b) atsiranda vis naujų. Raskevičius atsako, kad tai yra loginė klaida sakyti, kad patenkinus vieną bus reikalaujama kito. Esą nepagrįsta taip teigti. Bet tada čia pat toje pačioje laidoje jis ir pats jau reikalauja kito – įvaikinimo. Ir taip be pabaigos.
Tad kam skirti gėjų paradai? Pripratinti ir perauklėti. Iš politikų reikalaujama įstatymų, iš visuomenės – pritarimo. Jeigu visuomenė prieš, kaip Lietuvoje, ji turi pakeisti pažiūras ir įsitikinimus. Dėl to dirbama. Konservatyviose šalyse paradai kuklūs, be nuogybių, Vakaruose – gryna vulgarybė (google Toronto, Niujorko, San Francisko paradus). Kodėl taip yra? Nes pripratinus prie trupučio galima ir reikia pareikalauti toleruoti daugiau. Ratas sukasi.
Dar niekas nepriėjo to aukso puodo vaivorykštės gale. Vaivorykštės galas nepasiekiamas. Tame nėra jokios neapykantos, tai faktas.
Pabaigai, Raskevičius teigia, kad oponentai neina į kompromisus. Kompromisas pateiktas dar 2016-2020 Seimo kadencijoje: suteikti visas teises, tik be šeimos statuso. Paveldėjimą, sveikatos informaciją ir kitus praktinius klausimus. Tačiau jis atmestas pačių leftistų, nes svarbiausia yra ne spręsti praktinius klausimus, o pasivadinti santuoka ir šeima. Svarbiausia yra perauklėti visuomenę ir supratimą, kas ta šeima ir kuo ją laikome.
