Lapkričio 7 dieną įvyko VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) inicijuotas susitikimas su piliečių ir organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ atstovais dėl sanitarinių miškų kirtimų vykdymo ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose bei vertindama visuomenei kylančius klausimus dėl Lietuvos miškų sveikatingumo ir įsitraukimą saugant miškus, siekia bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo su visomis visuomenės grupėmis, kurioms rūpi Lietuvos miškai. Susitikime dalyvavo VMU atstovai ir „Girių spiečius“ atstovai.
Nevyriausybinė organizacija „Aplinkosaugos koalicija“ praėjusią savaitę atkreipė institucijų ir VMU dėmesį, kad vykdant sanitarinius kirtimus ekosistemų ir rekreaciniuose miškuose (II grupės miškuose) iškertami ir lapuočiai medžiai bei krūmai. Organizacijos teigimu, dėl sanitarinės apsaugos turėtų būti kertamos tik eglės, o kertant ir kitus medžius miškuose daroma perteklinė nepagrįsta žala.
Susitikimo metu VMU pristatė miškų sanitarinės būklės apskaitos duomenis, vykdomus darbus, prognozes ir kovos su pavojingiausio eglių liemenų kenkėjo – žievėgraužio tipografo – priemones. Dėl masinio šio kenkėjo paplitimo šiais metais paskelbta stichinė nelaimė Vilniaus, Rokiškio, Trakų, Šalčininkų ir Panevėžio rajonuose.
„Sanitariniai kirtimai ir užpultų medžių šalinimas yra miškų apsaugos priemonė siekiant užkirsti kelią kenkėjų židinių plitimui į aplinkinius miškus. Vertiname visuomenės dėmesį Lietuvos miškams, manau, kad ši konstruktyvi diskusija jau yra pradžia siekiant, kad tolimesniuose bendradarbiavimo etapuose bus imtasi sutartų veiksmų miškininkavimo tvarumui didinti“, – teigia VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
„Neginčijame sanitarinės apsaugos poreikio. Tačiau Miškų įstatymas įpareigoja, kad priemonės ekosistemų ir rekreaciniuose miškuose būtų visai kitokios nei ūkiniams miškams. Šiuose miškuose plyni sanitariniai kirtimai beveik visada yra pertekliniai, todėl prašome VMU kuo greičiau juos stabdyti ir rinktis tinkamesnes, orientuotas tik į pažeistus medžius, priemones“, – teigia Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
„Ekosistemoms ir rekreacijai svarbiuose miškuose turėtų būti kertama tik tai, ką būtina dėl sanitarinės apsaugos, stengiamasi išlaikyti nepakitusią miško struktūrą. Ekosistemoms svarbi ir negyva mediena, todėl jau nudžiūvusios eglės galėtų būti paliktos, šalinant tik tiek, kiek būtina dėl lankytojų saugumo. Gerųjų pavyzdžių galime semtis iš Vokietijos“, – prideda Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Jurga Motiejūnaitė.
VMU, vykdydama sanitarinę miškų apsaugą II grupės miškuose, teikia informaciją miško lankytojams ir vietinėms bendruomenėms, įrengia informacinius stendus apie vykdomus kirtimus bei vykdydama šiuos kirtimus sieks dar labiau išsaugoti biologinei įvairovei vertingus medžius.
VMU miškininkai su žievėgraužio tipografo paplitimu kovoja visoje šalies teritorijoje augančiuose miškuose, taiko kompleksines priemones siekiant išvengti vabzdžių plitimo, intensyviai žvalgo spygliuočių medynus, likviduoja kenkėjų židinius bei taiko sanitarines miško apsaugos priemones. Siekiant atliepti didėjantį visuomenės atstovų susirūpinimą, VMU įsipareigojo pakartotinai įvertinti planuojamas vykdyti sanitarines miškų apsaugos priemones II grupės miškuose.
„Girių spiečiaus“ dalyviai žada stebėti, kokios sanitarinės apsaugos priemonės bus taikomos II grupės miškuose, raginti Aplinkos ministeriją keisti miškų kirtimo ir kitas ūkininkavimą miškuose reglamentuojančias taisykles, kad jos skirtųsi pagal miškų grupes, kaip tai numato Miškų įstatymas. Taip pat organizacijų sambūrio atstovai įsipareigojo šviesti kolegas visuomenininkus, kurie susirūpinimą Lietuvos miškų gerove išreiškia netinkamomis priemonėmis, savo veiksmais bando stabdyti ir trikdyti miškininkų darbą, vykdo provokacijas, pavojingai artinasi prie dirbančios sunkiosios technikos, taip keldami pavojų sau ir aplinkiniams.
Susitikimo metu sutarta dėl reguliaraus bendradarbiavimo įtraukiant kitas suinteresuotas šalis diskusijai ir kitą pasitarimą rengti miške.
