2020 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės prokuratūroje įvyko Kauno apylinkės teismo atstovų inicijuotas susitikimas su Kauno apygardos ir Kauno apylinkės prokuratūrų atstovais ir prokurorais. Susitikime dalyvavo Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Arūnas Purvainis, pirmininko pavaduotoja baudžiamosioms byloms Laima Šeputienė, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Bundonis ir vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Aušra Rimkevičiūtė, o taip pat skyrių vyriausieji ir kiti prokurorai.
Vykusiame pasitarime – diskusijoje didelis dėmesys buvo skirtas žmogaus teisių užtikrinimo organizuojant baudžiamąjį procesą klausimams, taip pat įvertinti šalyje buvusio karantino metu kilę iššūkiai bei pasidalinta gerąja praktika, ruošiantis ateities darbams, aptartos įstatymų naujovės ir organizacinės priemonės jų įgyvendinimui.
Susitikime dalyvavę Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis bei pirmininko pavaduotoja baudžiamosios byloms Laima Šeputienė, išsamiai atsakė į pasitarimo diskusijos dalyvių klausimus įvairiais darbo organizavimo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektais, taip pat aptarė probleminius aspektus dėl tinkamo proceso šalių teisių užtikrinimo.
Viena iš pagrindinių nukentėjusiųjų teisių yra gauti žalos atlyginimą, kuri baudžiamajame procese realizuojama pareiškiant civilinį ieškinį. Kalbėdamas apie realų nukentėjusiojo asmens teisės į žalos atlyginimo užtikrinimą teismo pirmininkas A. Purvainis atkreipė dėmesį, jog tam tikrais supaprastinto proceso atvejais ikiteisminio tyrimo metu įstatymas taikomas pernelyg formaliai. Tai sudaro prielaidas nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo įgyvendinimo, baudžiamojo proceso metu, negalimumui.
„Tam, kad baudžiamasis procesas galėtų būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorui būtina dar įsitikinti, ar nukentėjusysis po to, kai gavo jo pranešimą apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra padavęs skundo dėl tokio prokuroro sprendimo, o jeigu yra padavęs, tai ar ikiteisminio tyrimo teisėjas nėra to skundo patenkinęs ir atitinkamai panaikinęs tokį prokuroro sprendimą“, – pažymėjo A. Purvainis. Kauno apylinkės teismo pirmininkas taip pat atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, jog proceso ekonomiškumo sąskaita negali būti pažeistos nukentėjusiųjų asmenų teisės, todėl privalu atsižvelgti į nukentėjusiųjų poziciją dėl žalos atlyginimo, dar ikiteisminio tyrimo metu tinkamai išsprendžiant civilinio ieškinio pareiškimo klausimą.
Susitikimo metu prokuratūros atstovai, atsižvelgdami į jiems įstatymu nustatytą pareigą pristatyti proceso dalyvius į teismą, kuomet procesą pasirinkta baigti kita supaprastinto proceso forma – pagreitinto proceso tvarka, žmogaus teisių užtikrinimo ir efektyvesnio darbo organizavimo kontekste iškėlė klausimą dėl bylų perdavimo nagrinėti kitiems teismo rūmams. A. Purvainis pažymėjo, jog nors bylos perdavimas nagrinėti kitiems teismo rūmams gali sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau teismo teisėjai paprastai vyksta nagrinėti bylų į tuos teismo rūmus, kuriuose byla pagal teismingumą ir turėtų būti nagrinėjama. Dėl to proceso dalyviams ir kitiems bylos nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims nepatogumų neturėtų kilti. „Teismas privalo užtikrinti skaidrų nešališką teisėjo paskyrimą nagrinėti konkrečią bylą, todėl pasitaiko situacijų, kad tam tikruose teismo rūmuose nelikus mažiausiai dviejų teisėjų, iš kurių Bylų skirstymo sistema atsitiktine tvarka galėtų jam priskirti nagrinėti bylą, ji yra perduodama nagrinėti kitiems teismo rūmams“ – aiškindamas bylų perdavimo nagrinėti kitiems teismo rūmams priežastis pažymėjo A. Purvainis.
Suprasdami esamą problemą ir būtinybę užtikrinti proceso ekonomiškumo principą, susirinkusieji pritarė teismo pirmininko pavaduotojos L. Šeputienės pasiūlymui svarstyti ieškoti naujų galimybių procesą vesti kuo dažniau panaudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones.
Jau dabar pastebėta, jog dėl šalyje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos daugiau nei dvigubai išaugo teismo procesų, vykstančių panaudojant konferencinio ryšio įrangą ir vaiko apklausos kambarį skaičius. Susirinkusieji sutarė palaikyti diskusiją ir keisdamiesi gerąją praktika, užtikrinant proceso dalyvių teises, ypatingais atvejais procesus vesti nuotoliniu būdu.
Didelės diskusijos sulaukė nepilnamečių ar mažamečių nukentėjusiųjų tinkamas atstovavimas procese. A. Purvainis atkreipė dėmesį į tai, jog tokiam nukentėjusiajam paskiriant įgaliotą atstovą ar leidžiant atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, kaip šis tinkamai sugebės veikti atstovaujamojo interesais. Ypatingai tais atvejais, kai vaikas nukenčia nuo šeimos narių ar kitų jo giminaičių arba yra šių asmenų padarytų nusikaltimų liudytojas. Pasitaiko atvejų, kai tam skiriama nepakankamai dėmesio, dėl ko nukentėjusiųjų, ypač kai jie yra mažamečiai, teisės nėra užtikrinamos visa apimtimi. „Būdami tokio amžiaus nukentėjusieji ar liudytojai dar negali tinkamai suvokti teisės neduoti parodymų turinio ir savarankiškai spręsti, kaip šią teisę realizuoti. Vadinasi, dėl tokios teisės realizavimo turėtų aktyviai ir nešališkai spręsti jų atstovas. Todėl turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys tam, ar parinktas atstovas veikia iš tiesų atstovaujamo vaiko, o ne asmenų, apie kuriuos vaikas duoda parodymus, interesais“, pažymėjo A. Purvainis.
Susirinkimo metu taip pat kilo diskusija dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuomet šiame procese privalu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Teismo atstovai, pasiremdami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pažymėjo, jog svarbu tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, dėl kurios į teismą kreiptasi su pareiškimu dėl proceso užbaigimo rašytinio proceso tvarka, būtų skiriama tik bet kuri iš alternatyvių, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau jos bendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, užbaigti procesą šia forma, netrukdo ir įtakos neturi.
Nuo šių metų liepos 1-os dienos įsigaliojęs naujas Civilinio turto konfiskavimo įstatymas ir jame numatytų apylinkės teismuose spręstinų dalykų teisenos klausimai taip pat sukėlė dalyvių diskusijos. Susirinkusieji aptarė pagal Civilinio turto konfiskavimo įstatymą apylinkės teisme spręstinus turto arešto terminų pratęsimo, šių prokuroro nutarimų apskundimo procesų probleminius aspektus ir sutarė palaikyti tolimesnę diskusiją praktikoje atsiradus pirmiems atvejams, siekiant tinkamai įgyvendinti naująjį įstatymą.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ryšiams su žiniasklaida ir visuomene skyriaus informacija
