O kartais regis skaidriai žydroj padangėj medis,
Virš Baltijos išskėtęs pražydusias šakas,
Lai jį apspinta žmonės, vilties dar nepraradę,
Ir tiesia į aukštybę palaimintas rankas.
(Sigitas Geda „Pasaulio medis“)
Lapkričio 23 dieną įvyko eTwinning tarptautinio projekto „Tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžių tobulinimas ir jų integravimas užsienio kalbų ir kitų dalykų pamokose“ renginys – tarptautinė praktinė-nuotolinė mokytojų ir mokinių konferencija BALTŲ IR KITŲ TAUTŲ ŽENKLAI ETNOKULTŪROJE.
Konferenciją organizavo Kauno r. Karmėlavos Balio Buračo gimnazija (lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Sandra Janušonienė), Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija (anglų kalbos mokytoja Kristina Grigaitė-Bliūmienė) ir projekto partneris Vytauto Didžiojo universitetas. Konferencijos tikslas – ugdyti mokinių pagarbą tautosakai ir liaudies menui, įprasminant Tautodailės metus, siekiant tobulinti dalyvių tarpkultūrinės komunikacijos, gimtosios ir užsienio kalbos įgūdžius. Dalyviai – visų bendrojo, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų 5–11 klasių mokiniai ir eTwinning projekto partneriai. Konferencija vyko lietuvių ir anglų kalbomis.
Renginys buvo vykdytas dviem etapais: pleneras ir konferencija. Savaitė prieš konferenciją Google Classroom aplinkoje surengtas etnokultūros specialistų, mokytojų, dėstytojų pleneras, kurio metu sukaupta teorinių žinių apie baltų ir kitų tautų ženklus metodinė bazė. Mokiniai konferencijai rengė trumpą, vaizdinį 3–5 min. pranešimą apie pasirinktą baltų ar kitų tautų ženklą ir jo įprasminimą etnokultūroje. Taip pat buvo ruošiamos ir kūrybinės kompozicijos laisva technika.
Konferencijoje iš viso dalyvavo 73 dalyviai, pateikti 63 mokytojų ir mokinių iš Lietuvos bei užsienio ugdymo įstaigų pranešimai. Užsienio partneriams atstovavo dalyviai iš Kinijos, Egipto, Turkijos, Maroko, Azerbaidžano, Rumunijos. Šis nuotolinis renginys sujungė įvairių kultūrų ir patirčių partnerius vienam bendram tikslui.
Konferenciją pradėjo ir sveikinimo žodžius tarė Kauno r. Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos direktorė Rima Kuktienė ir Kauno r. Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas. Gimnazijų vadovai pabrėžė teiginį, kad kultūra yra tautos siela, iškėlė temos aktualumą ir svarbą šiuolaikiniam piliečiui.
Ypač džiaugiamės konferencijos garbės svečiais – dailininku Arvydu Každailiu ir juvelyru Kazimieru Barišausku. Dailininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Arvydas Každailis skaitė pranešimą „Simboliai – būties ženklai“. Pirmiausia kūrėjas paaiškino bendrą simbolio reikšmę, vėliau perėjo prie konkrečių baltiškų ženklų ir simbolių. Tačiau įdomiausią, gyviausią pranešimo dalį sudarė, žinoma, heraldika. Arvydas Každailis demonstravo ir aiškino savo rekonstruotus miestų ir miestelių herbus. Akcentuoti ir Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavos gyvūnai. Grifas (erelio ir liūto hibridas) simbolizuoja erelio budrumą ir akylumą bei liūto jėgą ir išdidumą. O mitinis vienaragis – proto, tolerancijos, nekaltumo simbolis. Praeityje abu mitologiniai gyvūnai naudoti ne tik heraldikoje, bet ir Bažnyčios gyvenime, juos mėgo astrologai ir alchemikai. Dailininkas pristatė ir savo kurtus grafikos ofortus, kuriuose užfiksuoti religiniai, su žmogaus būtimi susiję simboliai (Krivių krivaitis, dvipusiai kirviai fašinos, Laima, Giltinė ir pan.). Juvelyras Kazimieras Barišauskas kalbėjo apie papuošalų atsiradimą baltų kraštuose. Demonstruoti įvairūs juvelyriniai dirbiniai (kaklo papuošalai, apyrankės, archeologiniai žiedai, segės), akcentuota, kad baltai labai mėgo puoštis ir puošti savo buitį, aplinką. Juvelyras išsakė mintį, kad nors ir kalbame skirtingomis kalbomis, esame skirtingų tautų, kultūrų atstovai, tačiau simbolių, tam tikrų universalių ženklų kalba yra bendra. Pavyzdžiui, apyrankės raštuose skandinavų vikingų drakonas yra baltų žalčio atitikmuo, segėse naudoti bendri Europai būdingi Saulės ir Mėnulio įprasminimai.
Bendrąją konferencijos dalį vainikavo užsienio svečių pranešimai. Turkijos atstovė, Ankaros Betül Can Anatolian mokyklos anglų kalbos mokytoja, ilgalaikė projekto partnerė Simru Pamuk apžvelgė žmogaus egzistencijos istoriją. Viešnia kalbėjo apie laurų vainiko, alyvmedžio šakelės simbolines prasmes, priminė klausytojams Nojaus arkos biblinę istoriją, Gilgamešo epo interpretacijas. Azerbaidžano dalyvis, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Murad Asgarov pristatė pateiktis „Azerbaidžano simboliai“. Pasakodamas apie savo šalies miestų atsiradimą bei vietovardžių reikšmes, pranešėjas prisiminė ir Vilniaus miesto įkūrimo legendą bei Gedimino sapną. Azerbaidžano pranešime akcentuotos ugnies, šviesos, žirgo, fenikso, vilko, augalo granato simbolinės prasmės žmonių gyvenime, kultūroje, istorijoje, tradicijose, dailėje ir architektūroje. Vilniaus universiteto magistrantūros studijų studentas, Maroko atstovas Zakaria Belmehdi pristatė nacionalinius Maroko simbolius, kalbėjo apie Maroko vėliavoje esantį penkiakampės žvaigždės ženklą – Saliamono simbolį, kaip svarbų akcentavo liūtą. Lektorė Goia Carmen iš Petrosani ekonomikos kolegijos Rumunijoje pateikė pranešimą „Rumunijos simboliai kaip pagrindiniai turizmo traukos objektai“. Jame akcentuotos vietos tradicijos, simboliai kostiumų aprangos detalėse bei namų apyvokos daiktuose ir gyvūnai (juoda ožka, meška). Vytauto Didžiojo universiteto studentė iš Kinijos Zhenzhen Yu parengė darbą tema „Kinijos simboliai ir etninė kultūra“. Didelis dėmesys skiriamas kinų zodiako ženklams, ryškiems skirtingų etninių grupių tautiniams apdarams. Vytauto Didžiojo universiteto studentas Mohab Salem kalbėjo tema „Simboliai Egipte“. Išskirtinai pabrėžtas kryžius (gyvenimo raktas), skeptras (valdžios simbolis), skarabėjus (Saulės ir dievo Ra ženklas, gyvenimo ciklo simbolis), lotosas (grynumo, švaros ženklas).
Toliau renginys vyko atskirose sekcijose: mokytojų ir mokinių. Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Sandra Janušonienė pristatė bendro pobūdžio pateiktis apie esminius baltų ženklus lietuvių ir anglų kalbomis, akcentavo, kad ši metodinė medžiaga tinka tiek pradinių klasių, tiek vyresniems mokiniams, kai norima pamokos metu trumpai supažindinti su ženklo ir simbolio sąvoka, aptarti baltų pasaulėjautą. Taip pat pateiktys gali būti naudojamos ir užsienio kalbų pamokose. Mokytoja demonstravo trumpą filmuką apie vykdytą kūrybinę veiklą – spalvingus baltų simbolius mokiniai tapė ant akmenėlių. Mokinių sekcijoje Karmėlavos Balio Buračo gimnazijai atstovavo du Ib klasės ugdytiniai. Aivaras Justinavičius (mokytoja Sandra Janušonienė) pristatė savo sukurtą informatyvų filmuką apie svastiką ir jos reikšmę „Svastika baltų ir kitų tautų etnokultūroje“. Auksė Vaištaraitė pranešime „Audimo juostų raštai etnografo, fotografo Balio Buračo nuotraukose“ apžvelgė audimo istoriją, dažniausius juostų audimo raštuose pasitaikančius ženklus, analizavo Balio Buračo fiksuotas akimirkas ir dalijosi asmenine patirtimi. Taip, Auksė pati moka austi juostas! Po pranešimų atskirose sekcijose vyko trumpas konferencijos aptarimas, diskusija. Dėkojame gimnazijų direktoriams, garbiems svečiams, visiems dalyvavusiems pedagogams ir jų ugdytiniams, studentams bei klausytojams. Laikas, praleistas drauge, praturtino mūsų pasaulėžiūrą ir išplėtė kompetencijas. Kartu mes galime daug!
Apibendrinant norėtųsi prisiminti Gyvybės medį – simbolį, kuris sujungia praeitį, dabartį ir ateitį. Vykdydami ir dalyvaudami tokiose veiklose mes semiame patirtį iš praeities, kad prasmingai būtume šiandien ir užtikrintai kurtume ateitį rytoj.
Konferencijos organizatorių inf.
