2021 04 08
Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir viceministras Arnoldas Abramavičius susitiko su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) atstovu Šiaurės ir Baltijos šalims Henriku Mygalu Nordentoftu. Nuotolinės vaizdo konferencijos metu buvo aptarta Lietuvos pozicija dėl Europos Sąjungos (ES) Prieglobsčio ir migracijos pakto, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) įsipareigojimų dėl prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir asmenų be pilietybės įgyvendinimas bei pasirengimas ekstremalioms situacijoms prieglobsčio kontekste.
Susitikimo metu ministrė A. Bilotaitė pristatė Lietuvos įsipareigojimų, prisiimtų pirmojo Pasaulinio pabėgėlių forumo metu 2019 m. gruodį – rekonstruoti Užsieniečių registracijos centrą, toliau vykdyti dabartines ES pabėgėlių perkėlimo programas ir suteikti prieglobsčio prašytojams prieigą prie darbo rinkos – įgyvendinimo progresą.
„Iki šių metų pabaigos planuojama užbaigti Užsieniečių registracijos centro rekonstrukciją – tai pagerins prieglobsčio prašytojų gyvenimo sąlygas. Be to siekiant geresnės prieglobsčio prašytojų integracijos, buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimas, leidžiantis prieglobsčio prašytojams patekti į darbo rinką, jei per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės,“ – teigė vidaus reikalų ministrė.
Nuo 2019 metų Lietuva pabėgėlių perkėlimų programose dalyvauja vadovaudamasi savanoriško solidarumo principu, kiekvienu atveju priimdama atskirą sprendimą dėl perkeliamų asmenų skaičiaus. Nepaisant su COVID-19 pandemija susijusių iššūkių, pernai metais į Lietuvą buvo perkelti 6 asmenys: penkių narių sirų šeima ir vienas nelydimas nepilnametis – afganistanietis iš Graikijos. Šiuo metu Lietuva tęsia procedūrinius veiksmus dėl 6 asmenų perkėlimo iš Italijos, 4 iš Graikijos, 7 iš Sirijos, 17 iš Etiopijos pabėgėlių stovyklos bei 5 iš Maltos.
Vaizdo konferencijos metu vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius pristatė Lietuvos įsipareigojimų siekiant sumažinti asmenų be pilietybės skaičių vykdymo pažangą. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimams, užtikrinta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė būtų suteikta vaikams, jei jų tėvai yra asmenys be pilietybės, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.
Be pilietybės esančių asmenų Lietuvoje skaičius nuosekliai mažėja. Per 2020 m. asmenų be pilietybės skaičius sumažėjo beveik 8% ir sudarė mažiau nei 0,1% šalies gyventojų.
„Džiaugiamės žinia, kad be pilietybės esančių asmenų Lietuvoje skaičius nuosekliai mažėja. Lietuvos pasiekimai šioje srityje yra puikus pavyzdys ir kitoms šalims,“ – teigė H. M. Nordentoftas.
2020 m. taip pat buvo imamasi priemonių individualiai išsiaiškinti, kodėl asmenys be pilietybės, gyvenantys Lietuvoje, nesikreipia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo. Migracijos departamentas prie VRM išsiuntė 2158 informacinius pranešimus su kvietimu atvykti į Migracijos departamentą pasikonsultuoti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo klausimu. 139 asmenims buvo suteikta reikiama konsultacija, 57 asmenys pateikė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ir 15 asmenų įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Susitikimo metu buvo paliesta ir naujojo ES Migracijos ir prieglobsčio pakto tema. Lietuva pritaria bendram tikslui įgyvendinti ES prieglobsčio ir migracijos reformą, taikant visaapimantį požiūrį į migracijos valdymą. Lietuva pasisako už solidarumą – laikomasi nuoseklios pozicijos, kad valstybėms narėms, patiriančioms neproporcingą migracijos naštą, turėtų būti teikiama savalaikė ir efektyvi parama, o būdai, kuriais kitos valstybės narės prisideda mažindamos šią naštą, turėtų būti lankstūs.
Taip pat buvo aptarta ir situacija Baltarusijoje. Nuo praėjusių metų rugpjūčio už taikius protestus šioje šalyje suimta daugiau nei 31 000 žmonių. Baltarusija nuo gruodžio uždarė sausumos sienas, motyvuodama tai COVID-19 pandemija. Tikėtina, kad panaikinus šiuos apribojimus, didesnis skaičius žmonių gali bandyti išvykti iš šalies.
„Pernai surengtose stalo pratybose, buvo siekiama modeliuoti galimus masinio migracijos antplūdžio ir ilgalaikio prieglobsčio srautų padidėjimo scenarijus. Po šių pratybų buvo patikrintos mūsų institucijų galimybės ir pasirengimas bei parengtos rekomendacijos dėl veiksmų. Be to šių metų kovą VRM surengtame susitikime buvo aptarti režimo paveiktų Baltarusijos piliečių teisinės padėties, jų galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir patekti į darbo rinką Lietuvoje klausimai,“ – teigė vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius.
JTVPK buvo įsteigta po Antrojo Pasaulinio karo 1950 m., kad padėtų milijonams savo namus palikusių ar jų netekusių europiečių. Šiandien, praėjus 70 metų, ši organizacija ir toliau aktyviai dirba gindama pabėgėlius ir padėdama jiems visame pasaulyje.