Nuo šių metų pradžios iki šiandien Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Kauno apskr. VPK)yra pradėti 777 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, apžvelgiant pastaruosius metus, tokių nusikaltimų mūsų apskrityje daugėja. Policijos pareigūnai pataria būti itin atidiems bei kritiškai vertinti informaciją apie greitai uždirbamus didelius pinigus.
Jeigu 2022 metais buvo registruoti 697 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, šiais metais šis skaičius išaugo iki 777. Anot Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko Aleksej Gubenko, viršūnėje vis dar išlikę ir savo pozicijos neapleidžia du populiariausi sukčiavimo būdai. Vienas jų – įvairių daiktų pirkimas ar pardavimas žymiuose skelbimų portaluose – kai pirkėjas negauna daikto, nors būna sumokėjęs pinigus, arba pardavėjas parduoda daiktą, bet negauna už jį pinigų.
A. Gubenko prisiminė ir vieną gana kuriozišką istoriją. Vienas pareigūnas įkėlė skelbimą, jog parduoda dulkių siurblį. Su juo susisiekęs „pirkėjas“ neva pervedė pinigus, netgi atsiuntė fiktyvios sąskaitos išrašą. Budrus pareigūnas, gavęs išrašą, greitai pastebėjo, kad jį ketina apgauti. Taip sukčius liko ne tik be naujo siurblio, bet ir užsitraukęs baudžiamąją atsakomybę.
Kitas populiarus sukčiavimo būdas – investicinis sukčiavimas. Gyventojai elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis gauna neva iš banko atsiųstas nuorodas, kuriose siūloma investuoti į kriptovaliutas per fiktyvias interneto svetaines.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai telefonu paskambina nepažįstamas, dažniausiai rusakalbis asmuo, kuris taip pat siūlo investuoti. „Tokius pasiūlymus reikia vertinti itin kritiškai, nors su žmonėmis kalbama itin gražiai, tačiau per naktį niekas taip lengvai nepraturtėja, o prarasti pinigus – įmanoma. Būna ir tokių atvejų, kai iš pradžių investuojama nedidelė pinigų suma paauga ir nukentėjusysis gauna vienkartinę išmoką, patiki savo sėkme, o vėliau praranda milžiniškas pinigų sumas – visas santaupas, būna pasiėmęs paskolą, pasiskolinęs iš artimųjų, pardavęs nekilnojamąjį turtą“, – pasakojo A. Gubenko.
Nukentėjus, anot pašnekovo, svarbiausia laikas. Pareigūnas atkreipė dėmesį, jog labai svarbu ne tik išaiškinti nusikaltimą, bet ir padėti žmonėms atgauti prarastus pinigus. Pavyzdžiui, šiais metais iš vienos įmonės sukčiai pasisavino 400 tūkst., laimei, policijos pareigūnų dėka, įmonei pavyko atgauti visus prarastus pinigus.
„Kuogreičiau pranešama apie tokius nusikaltimus, tuo didesnė tikimybė, kad nusikaltimą padarę asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o prarasti pinigai bus atgauti“, – tikino pareigūnas. Tad nukentėjus nuo sukčių, reikia kuo skubiau susisiekti su savo banku bei policijos pareigūnais. Neretai pasitaiko, kad sugaištama savaitę ar net mėnesį – vieni žmonės apie nusikalstamą veiką supranta kiek vėliau, kitiems būna gėda prieš artimuosius, todėl jie delsia pranešti apie tokius nusikaltimus. „Kai pinigai atsiduria pas sukčius, ypač tuos, kurie yra iš užsienio, galimybės atgauti prarastus pinigus gerokai sumažėja“, – pridūrė A.Gubenko.
Nors ir atrodo, kad dažnai dalinamasi informacija apie sukčiavimą ir jo metodus, sukčiams vis tiek dažnai pavyksta pasiekti savo tikslą.Siekiant užkardyti šią nusikalstamą veiką ir nenukentėti, pareigūnas pataria kritiškai vertinti informaciją apie greitai uždirbamus didelius pinigus. „Ar nebūtų keista, jeigu rusiškai kalbantis nepažįstamas žmogus siūlytų investuoti į kriptovaliutas ir greitai bei lengvai užsidirbti daug pinigų?“, – retoriškai klausė pašnekovas.
Geriau, pareigūno teigimu, nesileisti į kalbas ir baigti pokalbį. Kritiškai reikėtų vertinti ir gaunamas SMS žinutes, elektroninius laiškus, nespausti įtartinų nuorodų ir jokiu būdu neįvesti savo prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių duomenų, asmens kodo. Taip pat, anot A. Gubenko, yra svarbus finansinis raštingumas, pastabumas bei apgalvoti sprendimai.
Kauno policijos informacija ir nuotr.
