Ar pastebėjote, kad daugiabučių namų kvartaluose kasmet vis labiau nyksta žaliosios erdvės ir mažėja laisvų plotų net paprasčiausiems pasivaikščiojimams?
Jau seniai miegamųjų rajonų kiemai buvo pakankamai siauri, tačiau pastaruoju metu jie dar labiau traukiasi – prie senų namų glaudžiasi naujai dygstantys daugiabučiai, į kiekvieną dar neužstatytą kvadratinį metrą „grūdamas“ betonas ir stiklas. Atrodo, kad verslininkai mieste žaidžia kadaise populiarų galvosūkių žaidimą „Tetris“.
Miestas kadaise pasižymėjo pakankamai racionaliai suplanuotais naujais mikrorajonais, kuriuose buvo numatyta vietos ne tik vaikų darželiams, mokykloms ar parduotuvėms, bet ir parkams bei skverams. Buvo palikta ir natūralių gamtos kampelių.
Gaila, bet šiandien Kaunas vis labiau pradeda panašėti į betono džiungles, kur medžių vietą užima statiniai. Kas bus, kai nebebus kur pasitraukti nuo miesto triukšmo, užterštumo ir streso? Kas apsaugos tai, kas dar liko nuo didžiulės urbanizacijos bangos?
Nors miesto augimas ir plėtra savaime yra džiuginantys Kauno vystymosi ženklai, kyla klausimas – ar tikrai reikia užstatyti kiekvieną žalią plotą, kuris dar liko? Kur dings gyventojai, norintys rasti ramybę ir pasivaikščioti netoli savo namų, o ne tik būti uždaryti betoninėje dėžėje?
Viena didžiausių klaidų – nevertinti žaliųjų erdvių kaip nepakeičiamos miesto dalies. Parkai, skverai ir medžių alėjos ne tik suteikia estetinį grožį – jie yra gyvybiškai svarbūs miestiečių sveikatai ir gerovei. Jie padeda kovoti su oro tarša, mažina miesto šilumos salas, suteikia galimybę atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienio streso. Žaliųjų erdvių užstatymas – ne tik plėtra; ilguoju laikotarpiu tai reiškia miesto gyventojų gyvenimo kokybės blogėjimą.
Akivaizdu, kad miesto plėtra turi būti subalansuota, o naujos statybos (kurios sėkmingai sprendžia būsto prieinamumo klausimą) neturi būti chaotiškos, darkančios kvartalų struktūrą ir bloginančios gyvenimo kokybę. Miestas turi augti, bet augti protingai – kad miesto gyventojai turėtų kur atsikvėpti, kad dėl žalio plotelio nereikėtų važiuoti į užmiestį.
Kaip spręsti susidariusią situaciją? Esu įsitikinęs, kad reikėtų įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimo procesus. Gyventojai turi teisę spręsti, kas vyksta jų aplinkoje, ne vien tik pasyviai stebėti. Juk Kaunas – ne tik daugiabučių miestelis, tai ir bendruomenių, istorijos bei gamtos miestas, kuris privalo būti ne tik modernus, bet ir išlikti jaukus. Būtų tikrai gerai, jei gyventojai neliktų abejingi ir teiktų savo pastabas bei pasiūlymus, kaip geriausiai suvaldyti naujų statybų procesą.
