Politikas Stanislovas Buškevičius kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingą Ruginienę, ragindamas naująją Vyriausybę nedelsiant sustabdyti ankstesnės Ingridos Šimonytės Vyriausybės priimtus klaidingus sprendimus dėl Vilniaus sporto rūmų, koreguoti dar Sauliaus Skvernelio kabineto patvirtintą koncepciją ir sugrąžinti pastatui jo pirminę funkciją – sporto ir kultūros renginių erdvę.
S. Buškevičiaus teigimu, Sporto rūmai neturi būti perduoti savivaldybei ir negali būti naudojami tik kaip memorialas buvusioms žydų kapinėms atminti, nes pastatas yra reikšminga Lietuvos kultūros, modernizmo ir valstybingumo istorijos dalis. Jis taip pat pabrėžia, kad žydų kapinių atminimas turi būti įamžintas, tačiau tam turėtų būti naudojamas atskiras, specialiai tam sukurtas simbolis, o ne sunaikinamas pats pastatas.
Ekspertas: „Sporto rūmai – svarbus tautos simbolis, kurio nereikia aukoti“
Argumentus dėl Sporto rūmų išsaugojimo sustiprina ir žinomo paveldo tyrėjo Viliaus Kavaliausko pozicija. Pasak jo, Sporto rūmai – tai ne tik reikšmingas modernizmo architektūros objektas, bet ir istorinis simbolis, susijęs su Lietuvos nepriklausomybės atgimimu.
Kavaliauskas primena kelis faktus:
-
Sporto rūmai buvo pastatyti teritorijoje, kurioje dar 1831 m. kapinės buvo uždarytos, o žydų bendruomenei už žemę sumokėta ir suteiktos kitos kapinės Olandų gatvėje.
-
Statant rūmus 1967 m., iš Maskvos ir Leningrado atvykę rabinai patys perkėlė rastus palaikus, todėl sovietmečiu jokių protestų nebuvo.
-
Atkuriant Sporto rūmų funkcijas jau nepriklausomoje Lietuvoje, į projektą buvo įtraukti Londono žydų kapinių priežiūros komiteto ekspertai ir naudoti georadarai, kurių išvados leido tęsti pritaikymo planus.
-
Trylika metų trukę dialogai su tarptautiniais žydų autoritetais, pasak eksperto, projektui suteikė netgi tam tikrą palaiminimą, jei tik būtų laikomasi susitarimų.
Kavaliauskas teigia, kad paskutinės Vyriausybės sprendimas perduoti Sporto rūmus savivaldybei ir priskirti jiems išimtinai memorialinę funkciją yra „švaistūniškas ir valstybei žalingas“, nes pastato vertė šiandienos kainomis siektų daugiau nei 100 mln. eurų, o toks memorialas esą nėra būtinas net žydų bendruomenei.
Kreipiasi į naująją Vyriausybę: atšaukti sprendimą ir grąžinti rūmų paskirtį
Stanislovas Buškevičius savo kreipimesi ragina Vyriausybę:
-
atsisakyti Šimonytės kabineto sprendimo dėl Sporto rūmų perdavimo ir memorialo koncepcijos;
-
sugrąžinti pastatui sporto ir kultūros funkciją, kurią jis atliko nuo pat pastatymo;
-
pagerbti senąsias žydų kapines kitais būdais, kurie nesunaikintų istorinio modernizmo objekto ir jo reikšmės Lietuvos visuomenei.
Politikas pabrėžia, kad Sporto rūmai yra ne vien architektūrinis statinys, bet ir vieta, kur „gimė Sąjūdis“ ir vyko šalies istorijai svarbūs įvykiai, todėl jų išsaugojimas yra ir Lietuvos valstybingumo tęstinumo klausimas.
