Lietuvos bankui (LB) pasiūlius įpareigoti kredito davėjus suteikti galimybę rinktis paskolą su fiksuota palūkanų norma, socialdemokratai įspėja, jog šios rekomendacijos stipriai vėluoja, mat reikalingi teisės aktai, tikėtina, įsigalios tik palūkanų krizei atslūgus.Taip teigiama Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pranešime.
Socialdemokratai taip pat ragina Vyriausybę nebeleisti komerciniams bankams piktnaudžiauti savo padėtimi rinkoje, diktuoti sąlygas vartotojams.
Pasak Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininko Gintauto Palucko, jau seniai buvo aišku, kad Lietuvoje dirbantys komerciniai bankai yra linkę permesti visą palūkanų riziką vartotojams, todėl LB siūlymas – stipriai vėluojantis.
„Dar praeitą pavasarį reikalavome LB pateikti konkrečius siūlymus, kurie leistų išplėsti paskolų su fiksuotomis palūkanų normomis pasiūlą Lietuvoje. Jau tada buvo aišku, kad Lietuvoje bręsta didžiulė palūkanų krizė ir bankų nenoras prisiimti dalelę rizikos tik padidins šios problemos mastą. Lietuvoje, reikia pripažinti, komerciniai bankai žiūri tik savęs, tad daugelis jų apskritai net nesiūlė kreditavimo su fiksuotomis palūkanomis paslaugos.
Tai, kad LB, atlikęs analizę, išėjo su tam tikrais pasiūlymais yra gerai, tačiau tai – stipriai vėluojantis žingsnis. Gali būti, kad, kol bus paruošti teisės aktų projektai, mes jau būsime priartėję prie esamos palūkanų krizės pabaigos. Jau dabar prognozuojama, kad, kitų metų viduryje, Centrinis Europos bankas (ECB) pradės mažinti palūkanas“, – sako LSDP atstovas G. Paluckas.
Jis sveikina LB siūlymą palengvinti paskolų refinansavimą vartotojams: tai padidintų konkurencingumą
„Gerai, kad Lietuvos bankas galų gale ėmėsi spręsti įsisenėjusią problemą: Lietuvoje kredito gavėjai labai retai keičia paskolos davėjus. Net tada, kai žmogus permoka, kai sąlygos yra ypatingai prastos, jam – norint pakeisti paskolos davėją – tenka susidurti su dideliais procedūriniais sunkumais, didelėmis išlaidomis. Šis procesas turėtų būti daug paprastesnis. Pastebėjęs, jog banko teikiamos sąlygos yra nekonkurencingos, žmogus turėtų turėti galimybę eiti į kitą banką“, – pažymi G. Paluckas
G. Paluckas konstatuoja: Lietuva, dėl mažos fiksuotų paskolų pasiūlos, tapo bloguoju pavyzdžiu visai Europai.
„Bankiniame sektoriuje nėra jokios konkurencijos, todėl visa rizika yra permetama vartotojams. O juk Europoje mes matome kitą situaciją: štai Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose paskolų su fiksuotomis palūkanomis yra daugiau kaip 90 proc. Kitaip tariant, šiose šalyse yra visuotinai priimtina, jog bankai turi dalintis rizikomis su vartotojais“, – argumentuoja G. Paluckas
Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotoja Rasa Budbergytė teigia, jog tiek LB, tiek Vyriausybė turėtų pradėti iš esmės spręsti komercinių bankų dominavimo rinkoje problemą.
„Kol neturime alternatyvių paskolų instrumentų, pavyzdžiui, stiprių sutelktinio finansavimo platformų, tol dominuojantys bankai ir toliau diktuos sąlygas vartotojams. Taigi, šioje vietoje atsakomybę turėtų prisiimti Vyriausybė: jeigu konkurencijos sektoriuje nėra, vartotojų teises turi apginti teisės aktai. Deja, ši sritis – nearti dirvonai. Lietuvoje bankų veiklos kontrolė nuo seno yra per daug liberali. Bankai, deja, visada gynė savo interesus geriau, nei Vyriausybės sugebėdavo apginti žmonių interesus“, – vertina R. Budbergytė.
***
Antai pranešta, kad „Swedbank“ Lietuvoje pernai uždirbo 313% daugiau, grynosios palūkanų pajamos šoktelėjo 271%. Gi solidarumo mokesčiui (karo Ukrainoje kontekste) bankininkai aršiai ir solidariai priešinasi. Baugina užsienio investuotojų bėgimu ir ragina, vietoje to, įvesti bendrą solidarumo mokestį visiems piliečiams.
