Seimui rengiantis skubos tvarka svarstyti Vyriausybės teikiamą projektą dėl bankų solidarumo įnašo, socialdemokratai reiškia įsitikinimą, kad „rekordinius pelnus bankams sunešė ne aitvarai, o žmonės – laikas pradėti mokėti skolą visuomenei“. Bankininkų lobistai prieš tokį sumanymą stoja piestu, nors šiaip naujiems mokesčiams pritaria.
Seime iniciatyva
Kaip žinia, Antrojo pasaulinio karo laikais verslas ir pasiturintys žmonės be didelės teisinės prievartos aukojo pinigus, brangenybes pergalės labui. Apie solidarumą, mokestinę lygybę ir visuotinį skaidrumą daug suokiantys Lietuvos bankų čiulbuonėliai apie savanorišką indėlį neužsimena, o į valstybės iniciatyvas reaguoja isteriškais klyksmais.
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas socialdemokratas Gintautas Paluckas primena, kad bankai šiemet, skaičiuojama, uždirbs daugiau kaip milijardą eurų pelno – dvigubai daugiau negu pernai.
„Taip nutiko ne dėl to, kad jie geriau dirba ar pagerino paslaugas, o todėl, kad dėl centrinių bankų vykdomos politikos didėja paskolų palūkanos. Moraliai ir socialiai teisinga šiuo nepelnytu pelnu pasidalinti su visuomene. Bankams nėra ko pykti, nes surinktomis lėšomis bus finansuojamos viešosios paslaugos. Taigi mokantiems palūkanas sugrįš dalis sumokėtų pinigų“, – paaiškina G. Paluckas.
Komentuodamas ministrės Aušrinės Armonaitės ir valdančiųjų liberalų poziciją, esą apmokestinus bankų pelnus sumažės šalies konkurencinis patrauklumas, G. Paluckas ragina imti pavyzdį iš kitų Europos Sąjungos valstybių.
„Visos šalys kalba apie panašius solidarumo mokesčius. Gal jau užmiršome, kad tokie mokesčiai buvo taikomi energetikos sektoriui, kai energetikos įmonės – dėl susiklosčiusių palankių aplinkybių – uždirbo milijardus.
Jeigu tada taikėme šį principą, turime moralinę teisę ir dabar pareikalauti solidarumo su visuomene. Tačiau, kaip kadaise yra atvirai pripažinęs A. Armonaitės partietis Remigijus Šimašius, liberalams iš principo nesuprantamas ir nepriimtinas solidarumo principas“, – pažymi G. Paluckas.
Anot jo, gąsdinimai, esą bankų solidarumo įnašas išpūs palūkanas, yra „visiškas nesusipratimas“.
„Tai augančios palūkanos yra ta priežastis, dėl kurios kalbame apie bankų solidarumo įnašą, o ne atvirkščiai. Ingridai Šimonytei ir finansų ministrei Gintarei Skaistei nepavyko nuneigti problemos. Drastiškai išaugusi palūkanų našta daugeliui šeimų darosi nebepakeliama.
Priversti bankus grąžinti skolą visuomenei solidarumo įnašo forma – ir teisinga, ir prasminga“, – įsitikinęs Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas.
Ragina galvoti apie naudą žmonėms
Seimo Audito komiteto vicepirmininkė socialdemokratė Rasa Budbergytė mato daug galimybių tikslingai panaudoti iš bankų surinkto solidarumo įnašo lėšas.
„Šie pinigai bankams tiesiog nukrito iš dangaus: jie juos uždirbo dėl išskirtinių aplinkybių, o ne dėl to, kad jiems reikėjo didinti kaštus, įdėti daug pastangų, darbo ar kitaip efektyvinti savo veiklą.
Visus tuos pelnus sunešė Lietuvos žmonės: palūkanų mokėtojai ir indėlininkai. Todėl būtų teisinga, jei surinktos lėšos ir grįžtų jiems.
Dabar žadama visus surinktus pinigus skirti investicijoms į krašto apsaugą. Tai labai svarbus sektorius. Tačiau, sparčiai didėjant gyventojų įsiskolinimams, daugėjant bankrotų, dalį surinktų pinigų privalome skirti ir žmonių skolų naštos mažinimui.
Gyventojų įsiskolinimo problemą privalome spręsti čia ir dabar, o infliacijai atslūgus, palūkanų augimui lėtėjant, galėsime naudingiau investuoti į krašto apsaugą“, – įsitikinusi Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.
Bankai rauda dėl investicinės aplinkos
Tuo tarpu, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė, kaip skelbia žiniasklaida, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui antrą kartą diskutuojant dėl siūlomo vadinamojo bankų solidarumo mokesčio, teigė, kad bakai paprastai nekomentuoja valstybės gynybos klausimų, tačiau šiuo atveju yra priversti tai daryti.
„Mums, kaip sektoriui, nebūdinga apie tai pasisakinėti, bet, kad jau esame įtraukti į šią tematiką, tai jaučiame pareigą tai padaryti. Visų pirma manome, kad gynyba yra visuotinis klausimas ir reikalas, nacionalinės svarbos klausimas, dėl to visi turėtų solidariai prie to prisidėti. Dėl to siūlome visuotinį gynybos mokestį Lietuvoje taip, kaip Ukraina įsivedė 2014 m., kaip Estija šiuo metu kaip tik planuoja tai padaryti“, – teigė E. Čipkutė.
LBA vadovė, kurią cituoja LRT.lt, vėl išsakė ir kitus ankstesniame komiteto posėdyje girdėtus argumentus, esą taip valstybė iškraipo neva egzistuojančią konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje.
„Todėl, kad visų pirma iškraipoma konkurencija tarp bankinio sektoriaus rinkos subjektų, nes yra įvestas rezidentų koeficientas. (…) Iš esmės „Revolut“ nemokės šito mokesčio. Kitaip sakant, gauna neteisėtą valstybės pagalbą. Kitas dalykas, yra iškreipiama konkurencija su kitais sektoriais, nes mes turime ir kitų sektorių, kurie didesnius šiek tiek pelnus dėl įvairių priežasčių uždirbo“, – teigė E. Čipkutė. (LRT.lt 2023.04.26).
Anot bankininkų atstovės, pats sumanymas pareikalauti bankų sektoriaus solidarumo, labai atbaido potencialius investuotojus, nes pastarieji esą labai išsigando galimo savo pinigų nusavinimo valstybės labui.
Žmonės praturtėjo?
Pažymėtina, kad tuo pat metu bankų kalbėtojai net vyriausybiniais kanalais aktyviai agituoja už naujus mokesčius. Kad ir vadinamajam “žaliajam kursui”. Argumentas – žmonės uždirba daugiau, tai gali ir mokėti.
„Luminor“ banko vyriausasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad akcizų tarifai turi augti, nes degalų įperkamumas šiuo metu yra palankus vartotojui. „Gyventojų pajamos išaugo, degalų kainos nukrito į įprastą lygį ir galime pirkti daugiau litrų degalų, todėl metas pradėti didinti akcizus. Teisingas mokesčių balansas, pavyzdžiui, didesni aplinkosauginiai, bet mažesni darbo jėgos mokesčiai didintų Lietuvos konkurencingumą, gerintų šalies įvaizdį. Kartu pasiektume ŠESD mažinimo tikslus ir išvengtume baudų“, – sako ekonomistas.
Ta proga primintina, kad valdžiai aršiai ribojant atsiskaitymą grynaisiais pinigais (kovos su korupcija bei skaidrumo dingstimi) bankai pastaraisiais dešimtmečiais įprato prie sau vis palankesnio teisinio reguliavimo. Likvidavo daugybę bankų skyrių ir net bankomatų, taip mažindami sąnaudas ir nei kiek nepigindami vadinamųjų pinigų saugojimo paslaugų.
