Kijevas sustiprino smūgius Rusijos kariniams gamybos objektams ir kitiems strateginiams taikiniams, pavyzdžiui, naftos sandėliams, mikroelektronikos gamykloms bei energetikos infrastruktūrai, taip pabrėždamas sparčią Ukrainos pažangą karinėje srityje, tuo tarpu Rusija stovi vietoje.
Nepriklausomi analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos gynybos ministerija per ketverius visapusiško konflikto su Ukraina metus sistemingai perdėdavo savo laimėjimus, tačiau nesugebėjo iš esmės pakeisti savo karo taktikos ar pasiekti rimtų rezultatų.
Maskva bando kompensuoti savo klaidingus skaičiavimus didindama gynybos biudžetą ir bandydama pritraukti į frontą jaunimą, pirmiausia studentus, taip dar labiau paaštrindama ir taip jau sunkią demografinę krizę.
Ukraina žymiai padidino smūgių skaičių Rusijos teritorijoje. Kovo viduryje Ukrainos ginkluotosios pajėgos per vieną savaitę surengė šimtą raketų ir dronų atakų prieš Rusiją.
Buvo pultos naftos saugyklos, mikroelektronikos objektai ir energetikos infrastruktūros objektai. Nepriklausomų karinių ekspertų teigimu, šis intensyvėjimas susijęs su Ukrainos tolimųjų nuotolių dronų gamybos augimu. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atkreipė dėmesį į atakų eskalavimą, pareikšdama, kad Ukrainos atakas „prižiūri tie patys žmonės, kurie stovi už situacijos aplink Iraną“.
Rusijos kariniai analitikai į situaciją žiūri realistiškiau. Jie atkreipia dėmesį, kad pats Kijevas smarkiai keičia savo karo tikslus ir metodus, visų pirma didindamas dronų naudojimo mastą bei operacijų taktinį ir operatyvinį gilumą.
Jie pažymi, kad ukrainiečiai taip pat dislokuoja papildomas oro gynybos pajėgas logistikos ir svarbiausių maršrutų apsaugai, pradėjo statyti gynybinius įtvirtinimus ir netgi ėmėsi personalo nuostolių audito. Po kovo 10 d. smūgio „Kremniy El“ gamyklai Brjansko srityje leidinio „Military Review“ – artimo Rusijos gynybos ministerijai – autoriai pripažino, kad Rusijos priešlėktuvinės sistemos nesugebėjo numušti ne tik Ukrainos raketų, bet ir žvalgybos dronų.
Jie atskleidė, kad ilgametė Maskvos praktika atjungti mobilųjį internetą Brjansko srityje neturi įtakos dronų atakoms. Kiti šio leidinio autoriai rimtai įspėja, kad Ukraina gali įsilaužti į daugybę Rusijos gatvėse įrengtų stebėjimo kamerų ir jas panaudoti savo naudai.
Dažniausias Rusijos atsakas buvo mobiliojo interneto išjungimas kelioms savaitėms iš eilės. Šie interneto išjungimai dabar vyksta ne tik pasienio regionuose, bet ir Maskvoje.
Nėra pastebima jokių reikšmingų pokyčių Rusijos karo taktikoje. Nepriklausomi žurnalistai atkreipia dėmesį, kad Rusijos gynybos ministerija nuolat skelbia suklastotas ataskaitas apie tariamus „pasiekimus“. Oficialūs gynybos ministerijos šaltiniai nurodo, kad mūšiuose žuvo 1,3 milijono Ukrainos karių, o nepriklausomi analitikai tikrąjį žuvusių ukrainiečių skaičių vertina 180–200 tūkstančių.
Panaši situacija susiklostė ir dėl Rusijos pajėgų tariamai sunaikintos Ukrainos karinės technikos kiekio – jei tikėti Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, per visą karą sunaikinta technika viršija visą Ukrainos turimą atsargą. Rusijos karinės valdžios institucijos ne kartą tvirtino užėmusios gyvenvietes, kurios iš tikrųjų lieka ne jų kontrolėje.
Rusijos kariniai analitikai vėl kalba apie „branduolinį skydą“ ir reiškia viltį, kad „branduolinis klubas bus išplėstas, įtraukiant į jį valstybes iš Rusijai draugiškų šalių sąrašo“.
Tuo pačiu metu Maskva didina karines išlaidas, kurios šiuo metu sudaro net pusę šalies biudžeto. Tačiau vietoj to, kad tobulintų kovos taktiką, Kremlius finansinius išteklius skiria samdomų karių algoms – kaip įprasta, bandydamas išspręsti problemą dislokuodamas papildomą darbo jėgą į fronto linijas.
Šįkart pagrindinis taikinys – studentai. Per pastaruosius kelis mėnesius nepriklausomi žurnalistai užfiksavo mažiausiai 200 susitikimų Rusijos aukštojo mokslo įstaigose ir kolegijose, kuriuose reklamuojama karinė tarnyba pagal sutartį.
Verbuotojai agresyviai ragina studentus stoti į „dronų gretas“, kartais grasindami juos pašalinti iš studijų ir užtikrindami, kad naujokai bus paskirti tik dronų operacijoms ir nebus dislokuojami puolimams.
Tačiau išnagrinėjus siūlomą sutartį paaiškėjo, kad jei kandidatas neišlaikys atrankos į dronų padalinius, jis bus paskirtas įprastu pėstininkų dalinį, o jo sutartis bus neterminuota. Nepriklausomi žurnalistai pažymi, kad nedaug studentų nori pasirašyti tokias sutartis.
Daugelis jaunuolių įstoja į kariuomenę iškart baigę mokyklą. Žurnalistai pastebi, kad tarp savanorių vyrauja 18-mečiai, kuriuos įkvėpė ilgametė karinė propaganda ir kurie svajoja apie paskyrimą į frontą.
Rusijos propaganda akcentuoja atvejus, kai ką tik vidurinę mokyklą baigę jaunuoliai pasirašo karines sutartis slapta nuo tėvų ir išvyksta į karą, vaizduodama jų poelgius kaip didvyriškus.
Vaikų rašytoja ir poetė Maša Rupasova, kuri ketverius metus rinko medžiagą iš moterų pokalbių grupių, vienaip ar kitaip susijusių su karu, patvirtina šią informaciją. Maša yra įsitikinusi, kad tai yra tiesioginis ketverių metų aktyvios karo propagandos mokyklose rezultatas, įskaitant susitikimus su karo veteranais ir herojiško kareivių įvaizdžio kūrimą.
Įvertinti ilgalaikį propagandos poveikį moksleiviams neįmanoma. Vis dėlto dauguma jaunų kareivių taps tik kanonų mėsos, nesugebėsiančia pakeisti karo eigos fronto linijose. Vienintelis tokios politikos rezultatas – Rusijos nusileidimas į katastrofišką demografinę duobę, sunaikinant savo pačios jaunimą.
Kassie Corelli, Eurasia Daily Monirot
