Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Vytenis Andriukaitis sako, kad parlamentarų grupė, pasiūliusi siūlo vietoje Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine skelbti gegužės 3-iąją minimą Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos dieną, tokiu veiksmu „darsyk priešina ir kiršina visuomenę“.
Pasak V. Andriukaičio, tokio siūlymo autoriai konservatoriai „nebe pirmą kartą demonstruoja savo neišmanymą ir nežinojimą“, be to, tokia Darbo kodekso pataisa „iš kapų bandoma prikelti tai, kas neturi absoliučiai jokios prasmės“.
Įdomus epizodas
„Gegužės 3-iosios Konstitucija yra įdomus istorinis epizodas tarp konstitucinės teisės ekspertų, istorikų, kurie galėtų diskutuoti apie šio dokumento prasmę, kaip apie rašytinį to meto teisinės minties paminklą. Tačiau šis dokumentas niekada nebuvo įsišaknijęs į visuomenės sąmonę. Paklauskite žmonių gatvėje, ar jie ką nors žino apie tą dokumentą.
Dabar, švenčiant 1922-ųjų bei 1992-ųjų metų Konstitucijų metines, galiu pasakyti, jog žmonių susidomėjimas šiais dokumentais yra menkas, o konservatoriai išsitraukė gegužės 3-osios Konstituciją kaip propagandinės ideologijos vaisių. Staiga šiems žmonėms parūpo konstitucijos, nors tie patys asmenys garbina nedemokratinę santvarką puoselėjusius tarpukario veikėjus“, – sako V. Andriukaitis.
Jo teigimu, Tarptautinė darbo diena, minima gegužės 1-ąją, yra Jungtinių Tautų pripažinta diena, kuomet stengiamasi atkreipti dėmesį į darbo santykių problematiką, galimybių lygybę ar išnaudojimą. Tuo tarpu su Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija tapatintis yra itin sudėtinga.
„Ji net pačioje Lenkijoje neturi gilių šaknų, tai buvo labai trumpas istorinis epizodas. Be to, gegužės 3-osios Konstituciją interpretuoti taip pat galima įvairiai, ją lydi papildomi protokolai. Bandyti to laikmečio sampratas pernešti į šią epochą yra kvaila, tai galima daryti moksliniame, istoriniame ar kultūriniame lygmenyje. Beje, tai ir vyksta.
Tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvos Statutus – taip, jie yra mūsų teisės šaltinis, bet tai nėra tai, ką būtų galima užkelti ant kažkokio pjedestalo ir staiga paversti tautos istorinės sąmonės dalimi. Taip tiesiog nevyksta“, – teigia V. Andriukaitis.
Vytenis Povilas Andriukaitis pranešime akcentuoja, jog Seimo nariai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Paulė Kuzmickienė, Žygimantas Pavilionis, Valdas Rakutis, Emanuelis Zingeris bei Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius siūlo į šventinių dienų sąrašą įtraukti gegužės 3-ąją vietoje gegužės 1-osios. Toks pranešimo spaudai turinys, kuris galbūt logiškai plaukia iš autoriaus ankstesnio politinio kurso.
Geografiniai atradimai
Ta proga svarbu priminti, kad pats V. P. Andriukaitis yra viešai deklaravęs kai ką gluminusias geografines, geopolitines tezes, kurios neaišku ar visuomenę labiau taikė, ar kiršino.
Kandidatu į prezidentus buvęs, Europos Komisaru irgi spėjęs būti yra viešai kalbėjęs, kaip dabar kalba daugelis vadinamų putinistais. Esą Lietuva per daug bendravo su Amerika, nesuprasdama, jog tikroji geopolitinė nauda driekiasi tarp Pirėnų ir Sachalino pusiasalio. Tokia politiko retorika buvo įrašyta, paviešinta ir matoma internete (redakcija turi archyve). Tezė buvo užtikrintai išsakyta Rusijos karo prieš Gruziją (Sakartvelą) kontekste.
***
Primintina, kad pats V. P. Andriukaitis yra ne kartą viešai pareiškęs, kad Europa, jo nuomone, driekiasi nuo Pirėnų iki Vladivostoko, kas kėlė nuostabą provakarietiškų nuostatų apžvalgininkams.
Gegužės 21-ąją atsimenamas ne tik XiX amžiaus pabaigos Čikagos darbininų susirėmimas su policija, bet ir Lietuvos stojimas į NATO.
Nuoroda į labai neva vakarietiško politiko geografines įžvalgas yra čia: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/vytenis-andriukaitis-europa-baigiasi-prie-vladivostoko-n314242
