Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė kreipimąsi „Dėl viešojo sektoriaus skurdinimo“.
Dokumente LSDP ragina sveikatos priežiūros ir mokyklų tinklo reformas stabdyti bei pradėti išsamų ir viešą jų svarstymą, atlikti įrodymais grįstą reformų vertinimą, taip pat paisyti Konstitucijoje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų.
Partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad pradedamos reformos Lietuvos žmonėms gali būti pražūtingos, nes švietimo bei sveikatos paslaugas nuo gyventojų atitolintų.
„Šios paslaugos žmonėms jau dabar sunkiai ir labai netolygiai prieinamos. Patys medikai apie tai, kas suplanuota, sako: eilės tik ilgės, paslaugų kokybė prastės, ims trūkti specialistų. Švietimo bendruomenėje – irgi daug nerimo balsų: uždarius mokyklas vaikams gali tekti važinėti 50 kilometrų, taigi galimybių nelygybė didėtų.
O iš Vyriausybės skamba argumentai vien apie „optimizaciją“ ir „efektyvumą“. Susidaro įspūdis, kad gyventojų sveikatos ir švietimo sąskaita siekiama tiesiog sutaupyti. Tai – be galo siauras ir viską nuodijantis buhalterinis požiūris. Požiūris, kai už skaičių nebematoma žmonių ir jų gyvenimo kokybės“, – sako V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų aukščiausiems šalies vadovams įteiktame dokumente vardijami septyni Seimui ir Vyriausybei adresuoti raginimo punktai.
Pirma, įvertinti ir atsižvelgti į šiame kreipimesi ir jo prieduose išdėstytus argumentus, išsamiai išnagrinėti Lietuvos savivaldos ir regioninių įstaigų atstovų, medikų ir švietimo profesinių bendruomenių bei specialistų pasiūlymus ir pozicijas, kad būtų išvengta neigiamų ilgalaikių socialinių pasekmių ir užtikrintas sveikatos ir švietimo paslaugų tinklo stabilumas – nes būtent savivaldybes ir jų gyventojus labiausiai paveiks vykdomos pertvarkos ir jų keliami iššūkiai;
Antra, pradėti išsamų ir viešą svarstymą, siekiant plataus sutarimo dėl sveikatos apsaugos sistemos ir švietimo įstaigų tinklo stiprinimo, o ne griovimo – kad būtų išvengta skaudžių ilgalaikių socialinių padarinių;
Trečia, nedelsiant grįžti prie ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projekto, paruošto dar 2019 metais, svarstymo ir priėmimo, siekiant sušvelninti kylančių maisto ir energijos kainų šoką;
Ketvirta, nebeatidėlioti Europos Sąjungos institucijų seniai rekomenduojamos mokesčių pertvarkos, kuri leistų sustiprinti valstybės finansinius pamatus, sumažintų mokesčių naštą darbo jėgai ir pasitelktų iki šiol nepanaudotus kapitalo bei turto apmokestinimo rezervus;
Penkta, prieš inicijuojant ar tęsiant viešojo sektoriaus įstaigų tinklo pertvarkas, atlikti išsamų ir įrodymais pagrįstą reformų poveikio vertinimą, paisant Konstitucijoje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų ir laikantis tarptautinių organizacijų rekomenduojamų gero valdymo praktikų;
Šešta, stabdyti valstybinių mokyklų diskriminaciją nevalstybinių mokyklų atžvilgiu, kai numatomi skirtingi mokinių atrankos principai, mokyklų ir klasių dydžių reikalavimai, taikomas nevienodas mokymo turinio reglamentavimas;
Septinta, iš esmės taisyti pradėtą vykdyti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, numatant, kad didžioji dalis jos lėšų būtų skiriamos paremti tas švietimo įstaigas, kurios stokoja būtiniausių infrastruktūros elementų, taip pat tas, kurių moksleivių rezultatai yra prastesni, neišskiriant ir mažesnių mokyklų.