Vilnius, sausio 12 d. (ELTA). Vilniaus miesto savivaldybei surengus akciją, kuria ragino sostinėje gyvenančius kitų savivaldybių gyventojus deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Mindaugas Sinkevičius mano, kad tokie veiksmai demografinės situacijos valstybiniu lygiu nekeičia. Anot jo, užuot gyventojus viliodamos finansinėmis paskatomis, savivaldybės dėmesį turėtų kreipti į gimstamumo skatinimą.
„Net ir Jonava apie (tokią kampaniją – ELTA) svarstė. Tačiau mes paskui pagalvojome, kad, žinote, bandymas tuos šalies piliečius vilioti, privilioti dėl finansinių paskatų, dėl kažkokių mokestinių lengvatų, čia toks pilstymas iš vieno į kitą – iš puodelio į ąsotį. Tačiau skysčio dėl to, kad pilstai pirmyn atgal, nepadaugėja“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.
Jonavos mero teigimu, vietoje tokio pobūdžio kampanijų savivaldybėms reikėtų daugiau dėmesio skirti gimstamumo skatinimui.
„Geriau turbūt būtų kiek įmanoma koncentruotis į gimstamumo skatinimą. Dalis savivaldybių tai daro, bet manau, kad čia yra reikalinga ir platesnė valstybės intervencija, apie ką, man atrodo, kalbėjo ir šalies prezidentas“, – sakė jis.
„Matome akivaizdų demografijos kreivės kirtimą, visuomenės senėjimą. Ir bandymas pervilioti piliečius, man atrodo, yra zero sum game (liet. nulinės sumos žaidimas) – niekas iš to nelaimi. Aš pasiūlysiu didesnę paskatą, atbėgsite galbūt pas mane, kažkas pasiūlys kitą – nubėgsite kitur, o kas iš to valstybei? Turbūt nelabai kas“, – pridūrė socialdemokratų lyderis.
Anot jo, nesiėmus sprendimų dėl gimstamumo didinimo, darbo jėgą šalyje teks užtikrinti įsileidžiant daugiau migrantų.
„Manau, kad fundamentaliai situaciją keistų tik sprendimų paketas demografinei situacijai, gimstamumui didinti. Jei to greitu metu neturėsime, vis tiek neišvengiamai turėsime spręsti darbo jėgos papildymo klausimą migrantų sąskaita. Turbūt nei viena politinė jėga tuo nesuinteresuota“, – sakė jis.
Gyvenamosios vietos deklaravimo sistemos keisti nebūtina
Sostinės merui Valdui Benkunskui pažėrus kritikos gyvenamosios vietos deklaravimo sistemai, kuri, anot jo, turėtų būti paremta gyventojo faktine gyvenamaja vieta, M. Sinkevičius teigia, kad tai nėra būtina.
„Ar reikėtų kažką fundamentaliai keisti? Nesu tikras. Kol kas ta situacija nusistovėjusi ir tebūnie, mes ne viską žinome apie savo piliečius, kur jie iš tikrųjų de facto yra, bet gal ir nebūtina visko žinoti?“ – teigė socialdemokratų lyderis.
„Didžioji dalis savivaldos laikosi ant gyventojų pajamų mokesčio, tai kažkaip bandant keisti situaciją, greičiausiai kažkas dėl to išloštų, (pavyzdžiui – ELTA), didieji miestai, o mažesni gal liktų su nosimi. Dabar esame susigyvenę su tuo, kas yra, ir gal tegul ta situacija be didelių įtampų gyvuoja. Nebent tikrai yra išbaigtas scenarijus, kaip ji būtų ne tik geresnė Vilniui, bet ir visai likusiai Lietuvai“, – aiškino M. Sinkevičius.
Vilniaus miesto savivaldybės vykdytos kampanijos „Tapk vilniečiu“ metu sostinėje gyvenamąją vietą deklaravo 9,7 tūkst. gyventojų. V. Benkunsko teigimu, kitais metais naujosios deklaracijos miesto biudžetą papildys 12,5 mln. eurų.
ELTA primena, jog į paskatą galėjo pretenduoti tik pilnamečiai Lietuvos piliečiai, kurie nebuvo registruoti sostinėje per pastaruosius dvejus metus.
Piniginė paskata naujiems vilniečiams bus skiriama pirmus dvejus metus po gyvenamosios vietos deklaracijos – išmoka sudarys 50 proc. sumokėto GPM, tačiau ne daugiau nei 500 eurų per metus.
Dovanų rinkinio tuo metu sausio mėn. turėtų sulaukti visi paraišką užpildę asmenys. Rinkinį sudaro 21 pasiūlymas – nuo nuolaidų automobilių dalinimosi platformose iki sveikatos tyrimų ar kino, sporto rungtynių bilietų.
