Šiandien Vyriausybėje pristatyta elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais projekto įgyvendinimo ataskaita. Aptarta įgyvendinamų sinchronizacijos projektų eiga ir statusas.
„Europos Komisijai skyrus maksimalią paramą svarbiausiems sinchronizacijos projektams, turime visas sąlygas sparčiai judėti pirmyn su sinchronizacijos projektų įgyvendinimu“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Sinchronizacijos projektas yra strateginis Lietuvos energetinio saugumo projektas, kurio nuolatinė priežiūra ir kontrolė vykdoma aukščiausiu lygiu.
Sinchronizacijos projekto eiga pristatoma, įgyvendinant 2019 m. rugsėjį Vyriausybės priimtą Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais veiksmų ir priemonių planą.
Iš keturiolikos sinchronizacijos infrastruktūros projektų, kuriems suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas, du jau yra baigti (pernai buvo baigtas 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimo projektas, o šiemet užbaigta naujos 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba).Iki šių metų pabaigos planuojama baigti dar vieną projektą – 330 kV linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukciją.
„Nors sinchronizacija yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių projektų Lietuvos istorijoje, kurio įgyvendinimui tam tikrą įtaką turi ir COVID-19 pandemija, tačiau privaloma užtikrinti, kad ne tik sinchronizacijos projektas būtų pabaigtas laiku, bet ir optimaliais terminais būtų didinamas mūsų elektros energetikos sistemos patikimumas ir savarankiškumas bei užtikrintas pasirengimas desinchronizacijai nuo rusiškos IPS/UPS sistemos. Tam Energetikos ministerija rengia Lietuvos elektros energetikos sistemos savarankiškumo ir patikimumo didinimo priemonių planą, kuris bus teikiamas tvirtinti artimiausiu metu”, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Praėjusią savaitę iš Europos infrastruktūros tinklų (angl. „Connecting Europe Facility“, CEF) priemonės buvo skirta maksimali 720 mln. eurų paramą svarbiausiems antrojo sinchronizacijos etapo projektams finansuoti. Lietuvoje įgyvendinamų projektų finansavimui skirta suma sieks 301 mln. eurų. Iš viso sinchronizacijai per dvejus metus ES skyrė daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Baltijos šalys prisijungs prie kontinentinės Europos tinklų ir pradės veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis 2025 m.
