Puoselėdamas istorines Lietuvos regbio tradicijas bei norą prisidėti prie mūsų regbio kūrimo, Kauno „Ąžuolo“ klubas ėmėsi iniciatyvos atkurti legendinę S. Dariaus ir S. Girėno vardo regbio taurę. Anksčiau šių varžybų metu vykdavo ypatingai laukiamos bei reikšmingos Lietuvos regbio kautynės, svarbumu prilygusios Lietuvos vyrų regbio čempionatui.
Atkurta taurė suburs įvairias Lietuvos regbio komandas ir vyks sporto mokyklos „Gaja“ stadione Kaune. Pirmasis turas vyks jau kovo 26 d. (sekmadienį) 12 val. Turnyre dalyvaus penkios regbio komandos. Varžybų nugalėtojams bus įteiktas išskirtinis lėktuvo „Lituanica“ formos trofėjus, kurį savo rankomis sukūrė Kauno „Ąžuolo“ regbininkas Mykolas Domas Malinauskas.
Taurės pavadinimas – įkvėptas istorinės dvasios
1961 m. Kaune, stebint rekordiniam skaičiui smalsuolių, sužaistos pirmosios regbio rungtynės Lietuvoje tarp Kauno ir Vilniaus ekipų. Pirmąsias rungtynes laimėję kauniečiai ne tik išpildė savo seną svajonę rungtyniauti S. Dariaus ir S. Girėno vardo stadione, bet ir dar labiau paskatino norą stiprinti šią sporto šaką.
Būtent pirmajame Lietuvos regbio gyvavimo penkmetyje dominavo kauniečiai. Net penkios skirtingos regbio Kauno komandos varžydavosi įvairiuose regbio čempionatuose, kurias tik 7-ajame dešimtmetyje pradėjo vytis vilniečiai. Tuo metu „regbio centru“ tapo Vilnius, o nuo aštuntojo dešimtmečio pergales ėmė skinti Šiaulių komandos.
Lietuvos regbio federacijos garbės prezidentas Vytautas Vasilenko prisimena, jog tuo metu regbis kaip ir kitos sporto šakos dėl okupacinės valdžios įtakos neturėjo galimybės formuoti atskiros nacionalinės komandos ir dalyvauti reikšmingose varžybose, taip ribojant žaidėjų galimybę tobulėti. Visgi tokie iššūkiai tik dar labiau įkvėpė ieškoti būdų kaip mažomis, bet reikšmingomis iniciatyvomis populiarinti regbio sporto šaką Lietuvoje.
Viena tokių idėjų kilo 1964 metais, kai Lietuvoje pirmą kartą buvo viešai paskelbta apie rastą lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno palaikų slaptavietę. V. Vasilenko pasakojo, kad būtent tuo metu Kaune tvyrojo pakili dvasia, žmonės buvo be galo susidomėję šia istorija, todėl Kauno miesto regbio sekcijos sekretorius Antanas Siliūnas pasiūlė surengti regbio taurę ir ją pavadinti S. Dariaus ir S. Girėno vardu. Visi to meto žaidėjai šią idėją sutiko su didžiuliu entuziazmu, labai palaikė ir iš karto sutiko imtis darbų.
S. Dariaus ir S. Girėno taurė – reikšmė ir svarbiausi įvykiai
Pirmosios S. Dariaus ir S. Girėno vardo taurės varžybos įvyko 1964 m. spalio mėnesį Kauno kultūros instituto stadione (dabar S. Dariaus ir S. Girėno stadionas). Taurėje varžėsi komandos iš Kauno („Politechnika“, „Banga“, „Staklės“, „Turbina“), Vilniaus „Geležinis Vilkas“ bei Šiaulių „Žalgiris“. Pirmąją taurę iškovojo Kauno „Staklės“, rezultatu 8:3 įveikusios Kauno „Politechnikos“ komandą.
Regbio taurės varžybos buvo itin sėkmingos, todėl formatą nuspręsta tęsti ir ilgainiui jis tapo reguliariu Lietuvos regbio komandas buriančiu įvykiu. Įdomu, jog turnyras vykdavo vėlyvą rudenį, todėl neretai tekdavo žaisti ant sniego. Nepaisant nepalankių oro sąlygų, taurės varžybų finalo rungtynės būdavo vienas laukiamiausių ir iškiliausių regbio sezono įvykių Lietuvoje. Iš tiesų, to meto taurės varžybas galima palyginti su dabar vykstančiomis krepšinio Karaliaus Mindaugo taurės ar futbolo LFF taurės varžybomis.
V. Vasilenko surinktų spaudos archyvų duomenimis bei internete prieinama medžiaga galima suskaičiuoti, kad S. Dariaus ir S. Girėno taurė nepertraukiamai vyko 48 kartus iki 2012 m. Neįvykus paskutinėms finalo rungtynėms, regbio taurė nutrūko, jos likimas tapo neaiškus, o taurės trofėjus pasiliko Šiaulių mieste. Visgi, varžybų reikšmė regbio istorijoje didžiulė – joje dalyvavo bene visos Lietuvos regbio komandos, kurių galima priskaičiuoti per dvi dešimtis. Taurė suburdavo tokias istorines Lietuvos regbio komandas kaip: „Politechnika“, „Banga“, „Staklės“, „Lokomotyvas“, „Perkūnas“, „Geležinis vilkas“, „Plienas“, „Vairas“, „Kuršiai“, „Gilėnai“, „Ąžuolas“, „Baltrex“ ir t.t., o čempionatas dažnai vykdavo S. Dariaus ir S. Girėno stadione, išlaikydamas Kauno regbininkų iniciatyvą. Iš tiesų, ši vyrų regbio taurė darė reikšmingą įtaką regbio žaidėjams ir suteikė unikalią galimybę daugiau varžytis bei tobulintis.
Vienas ryškiausių S. Dariaus ir S. Girėno taurės turnyrų vyko jau po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. 1995 metais taurėje nugalėjo Kauno regbio klubas „Ąžuolas“. Tai buvo ypatingai svarbus laimėjimas, po kurio tęsėsi ypač šlovingas komandos etapas: 1996 metais „Ąžuolas“ dalyvavo Niujorko (JAV) regbio-7 komandų festivalyje, kuris yra vienas didžiausių tarptautinių regbio R-7 turnyrų visose JAV, o 1997–2000 metais „Ąžuolas“ laimėjo net keturis Lietuvos lygos čempionų titulus.
Kauno regbininkai ir jų patriotiškumo dvasia
Nors Lietuvos regbio istorija išgyveno ne vieną iššūkį, pavyzdžiui, okupacijos metais, oficialias komandų sudėtis anksčiau galėjo papildyti tik 18 metų sulaukę žaidėjai. Įvairios kauniečių iniciatyvos prisidėjo ne tik prie šios sporto šakos populiarimo ir skatinimo, bet ir prie patriotiškumo puoselėjimo.
Dar 1988 metais kauniečiai sugebėjo „prasmukti“ ir viešai surengti Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti skirtą turnyrą ir jį pavadino „Nepriklausomybės taurė“. Taurė sėkmingai vyko 30 metų. V. Vasilenko prisimena, kad Kauno regbininkai, surinkę penkių automobilių ekipažą, sausio 13-ąją vyko ginti Vilniaus televizijos bokšto, o vėliau įvairių regbio varžybų ir renginių pavadinimų nevengė sieti su Lietuvai svarbiais įvykiais bei datomis, pavyzdžiui, Kovo 11-ąja.
„Regbis iš prigimties suburia drąsias asmenybes, kurios nevengia imtis iniciatyvos daryti dalykus, kurie tokių praeities įvykių kontekste atrodė neįmanomi. Manau, kad mes buvome pionieriai: kupini patriotiškos dvasios bei idėjų“, – džiaugsmingai prisimena V. Vasilenko.
„Ąžuolo“ siekis sugrąžinti S. Dariaus ir S. Girėno taurę
Lietuvos ir Kauno regbio istorija daro didelę įtaką ir šiandieninei „Ąžuolo“ klubo veiklai. RC „Ąžuolas“ savo veikloje daug dėmesio skiria bendruomenės stiprinimui, renginiams ir regbio kaip sporto šakos populiarinimui.
Pernai spalį atidarius atnaujintą S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, klubo valdyboje buvo prisiminti įvairūs Kauno regbio istorijos fragmentai: kaip praeityje moterys norėjusios praktikuoti regbį treniruodavosi kartu su vyrais, kaip regbio klubo „Ąžuolas“ buvęs prezidentas Vytautas Vasilenko kartu žaidėjais ir įmone „Kadis ir Ko“ iš utilizuoti skirtų vamzdžių pagamino ir pastatė pirmuosius tarptautinius standartus atitinkančius regbio vartus Kaune. Vidinės diskusijos priminė ir apie įsikūrimą naujajame Kauno sporto mokyklos „Gaja“ stadione bei simbolišką ir istorinę S. Dariaus ir S. Girėno regbio taurės iniciatyvą.
Didelę įtaką imtis taurės atkūrimo iniciatyvos turėjo ir Lietuvos regbio vadovo Irmanto Kukulskio mintys, kurias jis išsakė Lietuvos regbio administracijos susitikimo metu. Pasak Irmanto, šiuo metu Lietuvos regbis lyg ir sustojo, todėl reikalinga diskusija, sprendimo būdai, aiškus prioritetai, numatomi darbai, kad galėtume judėti pirmyn. Kauno regbio klubo „Ąžuolas“ vadovybė sutinka tokia su Lietuvos regbio vadovybės pozicija ir palaikydami ją, ėmėsi iniciatyvos atkurti S. Dariaus ir S. Girėno regbio taurės varžytuves.
„Po viešai išsakytų Lietuvos regbio vadovo Irmanto Kukulskio minčių, pasitarėme viduje ir mums nekilo dvejonių – norime prisidėti prie regbio puoselėjimo ir Kauniečių iniciatyva sugrąžinti regbio taurės varžybas. Šiuo metu Lietuvos regbiui stinga aiškios čempionatų ir taurės tradicijų, o mes norime padėti Lietuvos regbiui judėti į priekį“, – tvirtai teigė Kauno klubo „Ąžuolas“ prezidentas Valdas Monginas.
Sekmadienį Kauno sporto mokyklos „Gaja“ stadione varžysis Kauno „Ąžuolas“, Vilniaus regbio akademija (VRA), Vilniaus „Geležinis Vilkas“, Plungės „Perkūnas“ ir Šiaulių „Baltrex–Dubleriai“.
Taurės savininkai paaiškės po antrojo etapo, kuris vyks Kaune balandžio 2 dieną.
Regbio taurės varžybas žiūrovai galės stebėti nemokamai.
rcazuolas.lt
