Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje buvo apžvelgti Lietuvos gynybos pramonės pajėgumai ir perspektyvos.
Pakomitečio pirmininkas Andrius Kupčinskas pradėdamas posėdį teigė: „Suprantame, kad gynybos pramonės vystymui reikia naujų pajėgumų. Jų turėtų atsirasti Seimo naujai priskirtose ir vystomose laisvosiose ekonominėse zonose, kitose palankiose teritorijose, todėl norisi žinoti, kaip sekasi gynybos sektoriui plėtotis ir kuo galime pagelbėti. Dabar labai laukiame Gynybos pramonės įstatymo projekto, kurio tikimės sulaukti Seimo pavasario sesijoje, kad galėtume identifikuoti visą problematiką ir įstatymu reglamentuoti šią prioritetinę sritį.“
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Erika Kuročkina, pristatė Lietuvos gynybos pramonės iššūkius ir galimybes. Anot jos, būtent pasikeitusi geopolitinė situacija padiktavo požiūrio į gynybos pramonę pasikeitimą. Pristatymo metu pažymėta, kad Lietuvoje yra apie 80 įmonių, veikiančių išskirtinai gynybos pramonės ir gynybos inovacijų srityje. Jose dirba per 5000 darbuotojų, o bendra apyvarta sudaro 700 mln. eurų. Tai yra 46 proc. augimas 2018–2022 metais. Viceministrė taip pat pažymėjo, kad 2022 m. duomenimis, šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimas yra 21 proc. didesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje.
Lietuvos gynybos pramonės pėdsakas yra matomas visame pasaulyje – nuo JAV iki Azijos valstybių. Iš gynybos srityje veikiančių įmonių 40 proc. jau bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, 45 proc. norėtų bendradarbiauti. Pažymėtos ir svarbiausios erdvės gynybos pramonės augimui Lietuvoje: elektroninių komponentų ir lazerių sritis, bepiločių orlaivių vystymas, sprogmenų neutralizavo sritis, kosmoso technologijų sektorius, dirbtinio intelekto pritaikymo galimybių vystymas. Kalbėta ir apie gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gaires: gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumo didinimas, inovacijų ir investicijų į gynybos pramonę skatinimas, lietuviškos kilmės eksporto skatinimas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo užtikrinimas.
Vitalijus Deniušas, Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos valdybos narys, pristatė pranešimą „Aukštųjų technologijų inovacija civilinėje saugoje. Požeminės telekomunikacijos tinklas“. V. Deniušas kalbėjo apie galimybę sukurti uždarą telekomunikacijų tinklą (UTT) tarp savivaldybėse įrengtų slėptuvių. Ši inovacija atlieptų dėl karo ar avarijos Astravo AE sukeltus telekomunikacijų trikdžius (pvz., sunaikinus telekomunikacijų infrastruktūrą). Tinklas suteiktų galimybę patikimai kaupti aktualius duomenis apie slėptuvės būklę, jose esančių gyventojų sudėtį, sveikatos padėtį ir kt. Sistema taip pat suteiktų galimybę greitaisiais mygtukais iš slėptuvės išsikviesti reikiamas specialiąsias tarnybas. Daugiabučių kiemuose įrengiamos slėptuvės taikos metu galėtų pasitarnauti ir kitais tikslais, kurie galėtų atpirkti slėptuvių įrengimo kaštus. Slėptuvės galėtų būti panaudojamos komercinei veiklai vystyti (pvz., sporto klubams) ar net ikimokyklinio ugdymo įstaigų įrengimui.
A. Kupčinskas pažymėjo: „Norint įgyvendinti puikią UTT idėją, reikėtų labai glaudaus savivaldybių ir valstybės bendradarbiavimo. Žinoma, norėtųsi, kad iš pradžių būtų bandomasis projektas, jog galėtume įvertinti praktikoje. Jeigu kuri savivaldybė apsiimtų tokio projekto įgyvendinimu, matytume projekto naudas, ir realybėje ji galėtų vystytis gerokai greičiau ir užtikrinčiau.“
„Šių temų tikrai nepamiršime ir kviesime aktyviai dalyvauti kituose posėdžiuose. Tikimės naujų, perspektyvių rezultatų“, – apibendrindamas aptariamus klausimus sakė pakomitečio pirmininkas.
