Šiuo metu Rusija turi didžiausią ledlaužių laivyną Arktyje. Tačiau jos pranašumas prieš kitas šalis yra apgaulingas, nes dauguma jų yra nedidelės ir skirtos uostų ledo šalinimui, o ne Šiaurės jūrų kelio palaikymui. Jungtinės Valstijos, Kanada ir Suomija, turinčios daug mažesnius laivynus, iki 2030 m. įsipareigojo pastatyti 90 ledlaužių. Tai, kartu su visuotiniu atšilimu ir augančiu Kinijos laivynu, sužlugdys Maskvos viltis dominuoti regione ir jo ištekliuose.
Maskva gali nuspręsti veikti Arktyje prieš prarasdama didžiulį pranašumą, taip sudarydama sąlygas galimiems veiksmams, galintiems sukelti dramatišką įtampos tarp Rytų ir Vakarų padidėjimą.
Maskva jau seniai pasikliauja savo dideliu ledlaužių laivynu, kurį sudaro 41 laivas, iš kurių septyni yra atominiai, kad užtikrintų ne tik Šiaurės jūrų kelio kontrolę, bet ir prieigą prie gamtinių išteklių Arkties jūroje ir po ja. Akivaizdu, kad Kremlius tai laiko pagrįsta prielaida, atsižvelgdamas į tokių laivų vaidmenį tame lediniame vandenyne ir į daug mažesnius kitų šalių ledlaužių laivynus, nes nė viena kita šalis neturi daugiau nei saujelę ledlaužių. Tačiau trys įvykiai dabar verčia suabejoti šiuo dominavimu:
- Dėl visuotinio atšilimo Arkties ledo nors ir liko daug, bet po juo toli gražu ne visa Arkties teritorija. Dėl to daugiau laivų gali plaukti tranzitu be ledlaužių pagalbos ir netgi atsiranda galimybė atverti alternatyvius maršrutus ir sumažinti dabartinio Rusijos pranašumo svarbą (žr. EDM, 2017 m. spalio 3 d.; The Barents Observer, liepos 12 d.).
- Arktyje vis aktyviau veikia išorinės galios. Kinija, kuri dabar save apibrėžia kaip „Arkties regionui artimą“ šalį, sparčiai plečia savo ledlaužių laivyną. Anksčiau šį mėnesį Jungtinės Valstijos, Kanada ir Suomija įsipareigojo iki 2030 m. pastatyti net 90 ledlaužių (Baltieji rūmai; CTV News; Reuters, liepos 11 d.; The Barent Observer, liepos 12 d.).
- Problemos Rusijos laivų statyklose ir negalėjimas pasinaudoti kitų šalių laivų statyklomis dėl sankcijų reiškia, kad Maskva turi mažai vilčių pasipriešinti šiems iššūkiams, todėl greičiausiai praras savo pranašumus šiaurėje („Window on Eurasia“, 2022 m. lapkričio 18 d., balandžio 4 d.).
Todėl, nepaisant nuolatinių Rusijos teiginių, kad Vakarų ir net Kinijos pastangos pasivyti ir pralenkti Maskvos ledlaužių laivyną Arktyje bus nesėkmingos, Kremlius aiškiai mato ant sienos užrašą. Maskva gali nuspręsti imtis veiksmų Arktyje, kol neprarado dabartinių pranašumų prieš Kiniją ir Vakarus – sprendimas, kuris artimiausiu metu padidintų konflikto Arktyje išsiplėtojimo tikimybę.
Rusija turi ilgiausią iš visų pasaulio šalių Arkties pakrantę ir laiko Arktį tiek tranzito maršrutu iš rytų į vakarus Šiaurės jūrų keliu, tiek gamtos išteklių šaltiniu. Maskva taip pat laiko šį regioną savo teritorija, į kurią kiti neturėtų patekti. Rusija jau seniai turi didžiausią pasaulyje ledlaužių laivyną. Nors jos laivyno dydis, palyginti su kitais laivynais, yra milžiniškas, net ir kartu paėmus, jis dažnai pervertinamas.
Dauguma iš 41 ledlaužio yra nedideli ir skirti uostams ir gretimoms upėms palaikyti, o ne Rusijos galiai į Arktį išplėsti. Tik septyni laivai turi branduolinį variklį, be to, daugelis jų yra senstantys ir dabar yra priversti atlikti kapitalinį remontą, dėl kurio jie mėnesių mėnesius ar net metus nevykdo savo funkcijų. Iki šiol Maskva stengėsi kompensuoti ilgalaikius vidaus sunkumus pasikliaudama kitų šalių laivų statyklomis. Tačiau Vakarų sankcijos ne tik neleido Rusijai gauti labai reikalingų dalių, reikalingų esamiems laivams remontuoti ar modernizuoti, bet ir padarė tai neįmanomą.
Netekusi šių galimybių, Maskva vis dažniau kreipiasi į Kiniją, tikėdamasi, kad augantis Kinijos ledlaužių skaičius bus naudingas Rusijos interesams, o ne jiems prieštaraus. Tačiau kai kurie Rusijos gyventojai baiminasi, kad Kinija dabar padės tik tam, kad ateityje atsigręžtų prieš Rusiją, kai Pekinas, o ne Maskva, gali tapti svarbiausia jėga šiaurėje.
Dėl pablogėjusių Rusijos santykių su Vakarais ji ne tik prarado galimybę naudotis Vakarų laivų statyklomis ir atsarginėmis dalimis. Tai taip pat paskatino Vakarų šalis daugiau dėmesio skirti Arkties ir kitiems regionams ir imtis priemonių, kad Maskva negalėtų kelti grėsmės Vakarų interesams juose. Šių metų pradžioje paskelbtame naujame JAV Arkties strategijos dokumente pabrėžiama, kad Vakarai turi stiprinti savo ledlaužių laivyną, kad galėtų atremti Maskvos keliamas grėsmes.
Šį mėnesį Vašingtone vykusiame Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) aukščiausiojo lygio susitikime Jungtinės Valstijos, Kanada ir Suomija pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo iki 2030 m. pastatyti 70-90 naujų ledlaužių. Jei šis įsipareigojimas bus įvykdytas, Rusija, net ir kartu su Kinija, gerokai anksčiau praras savo pranašumą šiame sektoriuje. Rusijos ir kai kurie Vakarų komentatoriai skeptiškai vertino šių šalių gebėjimą taip greitai pradėti eksploatuoti tokius laivus, nes paprastai ledlaužiai statomi penkerius ar daugiau metų. Rusijoje šis terminas dar ilgesnis. Tačiau trijų šalių dalijimasis patirtimi leidžia manyti, kad jos – dabar visos NATO sąjungininkės – sugebės tai padaryti.
Didesnė problema yra ta, kad daugelis tiek Rusijoje, tiek Vakaruose mano, jog visuotinis atšilimas gali greitai padaryti visas tokias statybas nereikšmingas, nes Arktyje nebeliks ledo. Tačiau taip nebus bent jau artimiausią dešimtmetį ar ilgiau. Viena vertus, nors visuotinis atšilimas apskritai labai paveikė Arktį, kai kuriuose regionuose ir maršrutuose ledo pavojus buvo didesnis nei kituose. Dėl šiltesnių vėjų tomis kryptimis kyla ledkalniai, todėl krovininius laivus turi lydėti ledlaužiai. Tai ypač aktualu rytinėje Šiaurinio jūrų kelio dalyje, todėl ledlaužiai bus reikalingi dar kelerius metus. Kita vertus, jei dėl visuotinio atšilimo kitos šalys atvers alternatyvius maršrutus arba išplės gavybą kitose šiaurinio vandenyno dalyse, tos šalys norės, kad ledlaužiai suteiktų joms gynybinių pajėgumų, kad galėtų apsisaugoti nuo bet kokių grėsmių jų interesams Arktyje. Tai neabejotinai pasakytina apie Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą, bet taip pat ir apie kitas Arkties regiono valstybes.
Kai kurie Rusijos apžvalgininkai tikisi, kad Vakarų šalims bus techniškai ar politiškai neįmanoma iki šio dešimtmečio pabaigos pastatyti 70-90 naujų ledlaužių. Jie net paskelbė, kad „Jungtinės Valstijos pralaimėjo ledlaužių lenktynes Rusijai“, ir net šmaikščiai pridūrė, kad „perfrazuojant senovės autorių, NATO ledlaužis vėžlys niekada nepasivys Rusijos ledlaužio Achilo“. Tiesa, kad ledlaužiai nėra vienintelis karinis turtas Šiaurėje, tačiau jei Vakarai neatsisakys savo naujų įsipareigojimų, šias lenktynes pralaimės ne Vakarai, o Rusija.
Paul Goble, Eurasia Daily Monitor
