Viena po kitos kuriamos inovacijos ėmė iš esmės keisti švietimo sistemą pedagogams tenka plėsti kompetencijas ir pritaikyti naujas technologijas mokymo procesuose. Tai atveria galimybes perteikti informaciją greičiau, įdomiau ir atliepti kiekvieno mokinio individualius poreikius. Ekspertų teigimu, Lietuva švietimo skaitmenizavimo srityje jau atrodo neblogai, visgi dar yra kur pasistengti.
Kalbant apie skaitmenizavimą ir technologijų naudojimą švietimo įstaigose, šiandien tikrai esame pažengę. Tai ypač pajaučiau apsilankęs Rumunijoje, kai partneriams kūrėme skaitmeninį dronų kūrimo vadovėlį ir pamatėme, kad pas juos net dienynai mokyklose vis dar popieriniai.
Taip pat prieš porą metų kūrėme dirbtinio intelekto (DI) programavimo vadovėlį, kurį išbandyti ir dalyvauti mūsų mokymuose mielai sutiko ir Suomijos profesinės mokyklos mokytojai. Buvome kiek nustebę, nes suomius šiuo klausimu laikome pačiame aukščiausiame lygyje, tačiau tai ir įrodo, kad geriausiais išlieka tie, kurie kryptingai dirba ir nuolatos investuoja į tobulėjimą. Taip pat tai rodo kitų šalių požiūrį į Lietuvą iš mūsų taip pat yra ko pasimokyti, sako Paulius Briedis, Robotikos mokyklos direktorius.
Šiandien šalies ugdymo įstaigose jau galima rasti virtualiosios realybės (VR) sprendimų, 3D spausdintuvų, kurie papildo bendrojo ugdymo programas, praplečia dėstomo dalyko suvokimą, mokyklos gali džiaugtis ir modernia STEAM įranga, vis dažniau prasmingai naudojami DI įrankiai. Pastebima, kad šalies pedagogai vis labiau supranta technologijų svarbą ir nori žengti kartu su naujovėmis, o tam, kad pokyčiai vyktų sklandžiau ir greičiau, padeda ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) EdTech centras.
Skaitmeninės švietimo transformacijos link
Vis dėlto centro vadovė Indrė Šuolienė pastebi, kad daliai mokytojų vis dar trūksta informacinių technologijų žinių, jie iki galo nežino, kaip skaitmeninius sprendimus galima efektyviai integruoti į tradicines pamokas.
Prognozuojama, kad iki šio dešimtmečio pabaigos švietimo technologijos, pritaikančios DI intelekto, debesijos paslaugų, VR įrankius, nuotolinį mokymąsi, bus pagrindinė pasaulinės švietimo rinkos augimo varomoji jėga. Atsižvelgdami į tai esame išsikėlę tikslą įgyvendinti skaitmeninę švietimo transformaciją Lietuvoje darome daug, siekdami ne tik supažindinti mokytojus su technologiniais sprendimais, bet ir padėti suprasti jų teikiamą naudą ir pritaikymo galimybes, dalijasi I. Šuolienė.
Organizacija sudaro galimybes pedagogams dalyvauti nemokamose IT studijose, padeda jiems tobulinti praktinius įgūdžius, kuria naujas skaitmenines mokymo priemones, įvairius įrankius, bendradarbiauja su startuoliais, technologijų kūrėjais ir organizuoja tiek vietinius, tiek tarptautinius renginius, stažuotes, skirtas praktiniams įgūdžiams dar labiau tobulinti.
Tai, kad pedagogų, norinčių mokytis ir žengti inovacijų keliu, daugėja, pastebi ir Airina Volungevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto direktorė. Jos teigimu, per pastaruosius keletą metų reikšmingai pasikeitė tiek mokytojų požiūris, tiek švietimo įstaigų skaitmenizacijos lygis Lietuvoje. Bene didžiausią įtaką tam padarė netikėtai pasaulį užklupusi pandemija.
Man atrodo, kad ugdymo įstaigos šiandien yra daug kompetentingesnės, palyginti su tuo, kokia situacija buvo prieš keletą metų, nes jos jau yra išbandžiusios ne vieną technologiją. Taip pat mokytojai, mokyklų vadovai vis dažniau eina į seminarus, įvairius renginius, renkasi specialiai tam skirtas studijas ir svarsto ne tik kokią technologiją pasirinkti, bet ir kokią pridėtinę vertę mokymo procesui ji kurs, ar padės pagerinti mokymosi rezultatus, sako specialistė.
Jokie robotai mokytojų darbo neatstos
Technologijų pritaikymo švietimo sistemoje pranašumų tikrai nestinga. P. Briedis pabrėžia pagrindinius aspektus: naudojantis inovacijomis galima daug paprasčiau ir greičiau perteikti informaciją, taip pat lengviau atliepti kiekvieno mokinio poreikius, individualizuoti užduotis visa tai buvo bandoma pasiekti dar prieš technologinę revoliuciją. Visgi nereikėtų manyti, kad pradėjus taikyti inovatyvius sprendimus žmogiškojo indėlio mokyme reikės mažiau.
Pamenu, per pandemiją buvo nutikusi anekdotinė situacija: dėstytoja paskaitos metu per Zoom paleido Youtube vaizdo įrašą ir išėjo savais reikalais, o tada įsijungė 20 minučių trukusi reklama, kurios niekas taip ir neišjungė, nes mokytojos paprasčiausiai nebuvo darbo vietoje. Tad svarbu pabrėžti, kad technologijos tikrai nepakeis mokytojų. Užtat bus daug paprasčiau perteikti informaciją, sudominti mokinius, atliepti kiekvieno jų poreikius, dalijasi Robotikos mokyklos direktorius.
Vis dėlto atsiranda ir tokių, kurie į skaitmenizavimą žvelgia skeptiškiau ir mano, kad technologijų integravimas į dėstomus dalykus tik apsunkins pedagogų darbą, vėl atsiras naujų reikalavimų, reikės nuolatos taikytis prie pokyčių.
Manau, kad mokytojams trūksta motyvacijos ir laiko geriau susipažinti su naujovėmis, jų teikiamai naudai suprasti. Man atrodo, kad pats skaitmenizacijos procesas galėtų vykti dar sparčiau. Nors ir smagu žinoti, kad šioje srityje neatsiliekame nuo kitų šalių, geriau ne lygintis su kitais, o susikaupti ir spręsti turimas problemas, pabrėžia P. Briedis.
Siūlo pasigilinti į technologijų kuriamą pridėtinę vertę
Tačiau A. Volungevičienė pastebi, jog tai, kad kai kurie mokytojai nuo technologijų sąmoningai bėga kuo toliau, yra ir pandemijos pasekmė.
Kadangi tuo metu visiems teko itin intensyviai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, nes kito būdo dirbti, mokytis tiesiog nebuvo, žmonės pervargo ir ėmė nuo to gręžtis. Ne veltui kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys ketina riboti ar net drausti technologijų taikymą tam tikroms vaikų amžiaus grupėms. Bet tai kraštutinumas. Turime ne drausti technologijas, o naudoti pagal paskirtį, kad jos kurtų pridėtinę vertę palengvintų mokytojams darbą, pagerintų vaikų mokymosi rezultatus, dalijasi A. Volungevičienė
Be to, pasak specialistės, kol vieniems reikia spartinti žingsnius einant skaitmenizavimo keliu, kitiems, kurie yra stipriai priekyje, vertėtų stabtelti ir daugiau pamąstyti apie kokybę: Lietuva jau tikrai yra pakankamai skaitmenizuota, tad reikia galvoti ne apie tai, kaip dar labiau veržtis į priekį, o dėmesį skirti technologijų prasmei kokiu tikslu jas naudojame, kada tai darome, kaip surasti tą pusiausvyrą.
