Beatodairiškas kontrolės mechanizmų silpninimas be nuodugnios poveikio analizės pagal nuolatines Lietuvos pramonininkų konfederacijos užgaidas nesiėmus papildomų saugumo priemonių, turės neigiamas pasekmes ilgalaikiam šalies vystymuisi, – skelbiama šiandien išplatintame Nacionalinio susivienijimo proteste „dėl siūlomų pakeitimų užsieniečių smulkiajame versle“.
Taip Nacionalinis susivienijimas sureagavo į Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento R. Dargio viešai pareikštą raginimą panaikinti reikalavimą užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos šalių gyventojus ir į Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovo P. Drižo viešus nuogąstavimus, kad nepastovi imigracijos politika, nuolat griežtinami reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui ir valstybės biudžetui.
Protestas adresuotas Seimo nariams ir Vyriausybei, jis taip pat išsiųstas pagrindinėms nacionalinio verslo institucijoms ir profsąjungų organizacijoms.
Šių organizacijų atstovų vieši reikalavimai vertinami kaip antivalstybiniai, nes panaikinimas galimybės kelti sąlygas užsieniečių smulkiam verslui įdarbinti Lietuvos piliečius, ne tik pažeidžia socialinį teisingumą ir darbo rinkos balansą, bet ir kelia pavojų šalies nacionaliniam saugumui.
Lietuvos regionuose vyrauja nedarbas, o galimybė kelti sąlygas užsieniečiams verslininkams įdarbinti mūsų šalies piliečius, yra svarbus darbo vietų kūrimo mechanizmas.
Be to ir užsieniečių valdomas smulkusis verslas turi prisiimti atsakomybę už bendruomenės gerovę, kurioje jis veikia.
Pono R. Dargio pateikti argumentai, kad užsienio verslininkai „susikūrė darbo vietas patys sau“ ir P. Drižo teiginiai, jog nuolat griežtinami imigracijos politikos reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui bei valstybės biudžetui, yra grindžiami siaurais komerciniais interesais, neatsižvelgiant į ilgalaikes pasekmes darbo rinkai.
Maži šeimos restoranai ar kavinės, į kuriuos investuoja užsieniečiai, turėtų būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kurios taikomos visiems Lietuvos verslams.
Panaikinimas galimybės reikalauti, kad užsienio piliečių valdomas verslas privalėtų įdarbinti ir vietos gyventojus, skatins fiktyvių įmonių steigimą, neskaidrią veiklą ir šešėlinės ekonomikos plėtrą. Tai reikšmingai sumažins vietinių gyventojų įsidarbinimo galimybes, ypač regionuose, ir susilpnins ilgalaikį ekonominį stabilumą. Be to, šio reikalavimo atsisakymas pažeis socialinį teisingumą, nes užsienio verslininkai vengs prisidėti prie vietos bendruomenių gerovės, skatindami socialinę įtampą ir diskriminaciją darbo rinkoje.
„Kita vertus, bet kokių reikalavimų užsienio piliečių valdomam verslui švelninimas diskriminuoja nacionalinį verslą, sudaro prielaidas uždarų migrantų bendruomenių ir anklavų formavimuisi, kurie neišvengiamai skatina socialinę atskirtį, trukdo integracijos procesams ir skatina įtampą tarp vietos gyventojų bei atvykusių užsieniečių“, – skelbiama dokumente.
Manoma, kad nepaisant užsienio investicijų svarbos, beatodairiškas verslo reikalavimų liberalizavimas gali sukelti ilgalaikę žalą šalies saugumui, ekonomikai ir socialinei sanglaudai.
Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, jau šiuo metu nevaldomas migrantų srautas iš Baltarusijos ir Rusijos kelia grėsmę šalies saugumui – VSD nuolat perspėja, kad dalis šių migrantų yra užverbuoti užsienio žvalgybos tarnybų vykdyti prieš Lietuvą nukreiptą veiklą, įskaitant šnipinėjimą, diversijas ir sabotažo aktus.
Lietuvos darbdavių, pramonininkų, transporto ar kitų verslo organizacijų atstovų siūlymai liberalizuoti sąlygas užsieniečiams, nesprendžiant šalies saugumo finansavimo klausimų, kelia įtarimą, kad jie arba yra neapgalvoti, arba sąmoningai skirti visuomenės saugumui silpninti.
Nacionalinis susivienijimas ragina Seimą ir Vyriausybę išsaugoti galimybę esant būtinybei reikalauti įdarbinti Lietuvos piliečius ar ES gyventojus užsienio piliečių vystomame versle ir įvesti griežtus kriterijus, kurie užtikrintų, kad atvykstantys verslininkai ir darbuotojai prisidėtų prie ekonomikos augimo per inovacijas, naujas darbo vietas ir ilgalaikes investicijas, nediskriminuodami vietos gyventojų, taip pat užtikrinti, kad užsieniečių verslas būtų skatinamas laikantis aiškių taisyklių, kurios apsaugotų Lietuvos piliečių interesus ir nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui.
