Miesto galerija po atviru dangumi sulaukė išskirtinio akcento. Ties Vytauto prospekto ir Miško gatvės sandūra kyla Ukrainos skulptorių sukurtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui Jogailaičiui įamžinti. Tai mecenato Prano Kiznio fondo dovana Kaunui. Ukrainiečių kūrinys bus oficialiai atidengtas liepos 15-ąją, minint jungtinės Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės pergalę Žalgirio mūšyje.
Kūrinys su istorine verte
Bronzinę istorinės asmenybės skulptūrą Ukrainos sostinėje Kyjive išliejo skulptoriai Olesius Sydorukas ir Borisas Krylovas, sukūrę dešimtis darbų gimtinėje ir įvairiuose Europos miestuose. Vienas jų – Vyčio skulptūra „Laisvės karys“ prie Kauno pilies – jau seniai pelnė kauniečių ir miesto svečių simpatijas. Skulptoriai neslepia, – Lietuva jiems tapo antrąja tėvyne.
„Nuo idėjos iki paminklo pastatymo praėjo beveik dveji metai. Tiek laiko Ukraina kovoja su Maskvos okupantais. Dirbti tokiomis sąlygomis labai sunku. Nuolatinis apšaudymas, elektros energijos tiekimo nutraukimas ir gyventojų psichologinė bei moralinė būklė neleido greitai įgyvendinti projekto. Tačiau, mano nuomone, šis darbas tapo dar vertingesnis ir įgavo papildomą prasmę.
Su lietuviais turime labai panašų mentalitetą, artimas tradicijas ir kultūrą. Turėjome bendrus karalius ir kunigaikščius. Savo darbams skiriame daug dėmesio, visada atidžiai ir kruopščiai studijuojame nagrinėjamą temą, bendradarbiaujame su autoritetingais istorikais ir specialistais. Dėl to mūsų darbai turi ir istorinę vertę“, – pasakoja vienas skulptūros autorių O. Sydorukas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūrą Kaunui padovanojo Prano Kiznio fondas. Vietą jai praėjusių metų pabaigoje išrinko patys kauniečiai. Tąkart internetinėje apklausoje iš 1,3 tūkst. respondentų daugiau kaip pusė balsavo už Ramybės parko prieigas Miško gatvės ašyje. Monumento įrengimo ir jo prieigų sutvarkymo projektą parengė architektas Kęstutis Mikšys.
Naujoji skulptūra jau pradėta montuoti ant paruošto pagrindo. 3 tonų ir daugiau kaip 5 metrų aukščio monumentą planuojama oficialiai pristatyti Žalgirio mūšio dieną – liepos 15-ąją. 1410 metais jungtinę Lietuvos ir Lenkijos kariuomenę į pergalę prieš Kryžiuočių ordiną vedė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila.
„Kiekviena tauta privalo žinoti savo istoriją ir turi ją gerbti. Tokie simboliai prisideda stiprinant istorinę atmintį. Skulptoriai įdėjo daug laiko, pastangų. Tikiu, kad jų darbą atpirks deramas dėmesys ir ši vieta prie Ramybės parko taps gyvesnė“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Sudėtingas inžinerinis statinys
Skulptorius O. Sydorukas pripažįsta, kad kunigaikščio paminklas buvo sudėtingesnė užduotis nei 2018 m. Kaunui sukurtas „Laisvės karys“.
„Aleksandro Jogailaičio paminklas, visų pirma, yra labai sudėtingas inžinerinis statinys. Pagrindinė užduotis – sumaniai ir įdomiai išdėstyti visas detales. Istorinė Aleksandro figūra reikalauja daugybės skirtingų elementų, kurie galėtų papasakoti šios legendinės asmenybės istoriją.
Kunigaikščio apsiaustas suteikia kompozicijai įdomumo ir neįprastumo. Tokio nesu matęs niekur kitur pasaulyje. Techniškai tai labai sudėtinga, tačiau suteikia kompozicijai dinamiškumą ir originalų siluetą. Apsiaustą pučiantis Baltijos vėjas pabrėžia jo meilę Lietuvai. Ne mažiau iššūkių kėlė ir šarvai. Jų proporcijos skiriasi nuo žmogaus, o perkėlus ant didesnio dydžio figūros šie niuansai tampa pastebimesni. Norint, kad šios proporcijos atrodytų natūraliai, tenka ilgai eksperimentuoti ir ieškoti tinkamo sprendimo“, – apie proceso eigą pasakojo O. Sydorukas.
Istorikų teigimu, Aleksandras Jogailaitis XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje įnešė reikšmingų pokyčių puoselėjant valstybingumą, išsaugant ir įtvirtinant lietuvių kalbą.
Istoriniuose šaltiniuose minimas jo rūpestis Kauno parapija bei Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. Jo tėvas, LDK valdovas Kazimieras Jogailaitis, Kaunui yra suteikęs vieną seniausių privilegijų, kuria patvirtino ir praplėtė miesto teises.
Ypatinga vieta ir simbolinė reikšmė
Prieš visus darbus Ramybės parko prieigose prie Vytauto prospekto atlikti archeologiniai tyrimai. Archeologai paminklo statymo vietoje palaikų nerado. Archeologų kasinėjimai leido patikslinti senųjų kapinių ribą – paaiškėjo, kad Jogailaičio skulptūra statoma ne kapinių teritorijoje. Buvę palaidojimai archeologų rasti gretimoje teritorijoje, kurioje statybos darbai nevykdomi.
Ukrainiečių kūrinys papildys čia pat esančius kitus istorinius monumentus. Pavyzdžiui, kitapus Vytauto prospekto, priešais skulptūros vietą stovi vieno žymiausių tarpukario architektų Edmundo Alfonso Fryko suprojektuota pirmoji privati lenkų gimnazija (dabar – Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija). Parką puošia ir paminklas žuvusiems už Tėvynę atminti, memorialai 1941 m. sukilėliams, pokario partizanams, laisvės kovotojams.
Simboliška ir tai, kad paminklas įkurdintas būtent Vytauto prospekte. Mažai kas žino, kad kunigaikščiui Aleksandrui vardas suteiktas taip pagerbiant jo senelio Jogailos pusbrolį, mat krikštydamasis Vytautas Didysis buvo priėmęs krikščionišką Aleksandro vardą.
Ramybės parke prieš šešerius metus sutvarkyti takai, įrengtas apšvietimas. Pastaraisiais metais atnaujinti ir suolai bei kiti mažosios architektūros elementai. Ši miesto erdvė tapo patrauklesnė ir dažniau lankoma kauniečių.
