Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs buvusios Birštono savivaldybės tarybos narės Romos Žentelienės kasacinį skundą, paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ji buvo pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais.
Kasaciniu skundu buvo prašoma panaikinti 2025 m. liepos 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo ir 2024 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžius, kuriais R. Žentelienė buvo pripažinta kalta dėl korupcinių nusikalstamų veikų, ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
2026 m. kovo 10 d. nutartimi, kuria išnagrinėtas nuteistosios R. Žentelienės kasacinis skundas, LAT jį atmetė iš dalies pakeisdamas minėtus Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius. LAT perkvalifikavo nuteistosios veiksmus pagal naujesnę piktnaudžiavimo nusikaltimo redakciją ir jai skyrė galutinę subendrintą bausmę – 5 tūkst. eurų baudą, o kitos nuosprendžių dalys liko nepakeistos. R. Žentelienei atimta teisė 3 metus būti išrinktai ir paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2019 m. birželio iki 2021 m. rugsėjo mėn. R. Žentelienė, eidama Birštono savivaldybės tarybos narės pareigas, sąmoningai ir sistemingai klastojo tarybos nario išmokų avanso apyskaitas, jose pateikdama duomenis apie nepatirtas išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad neva patirtos degalų įsigijimo išlaidos buvo apmokėtos pasinaudojus skirtingomis kitų asmenų banko kortelėmis. R. Žentelienė, savivaldybės buhalterijai pateikdama suklastotus finansinius dokumentus, apgaule įgijo beveik 1 tūkst. 700 eurų Birštono savivaldybės administracijos lėšų. Nuteistoji dar ikiteisminio tyrimo metu pilnai atlygino Birštono savivaldybės administracijai padarytą turtinę žalą.
LAT nutartyje pažymėta, jog nuteistosios argumentai, kad „visi taip darė“, nepateisina konkretaus asmens sąmoningai pasirinkto neteisėto elgesio. R. Žentelienės elgesys buvo tyčinis, akivaizdžiai peržengiantis jos, kaip savivaldybės tarybos narės, teisėto veikimo ribas.
Padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, byloje nustatytas neteisėtų veiksmų pastovumas, jų intensyvumas ir mastas (sistemingai tęsėsi daugiau nei dvejus metus, suklastotos dvidešimt trys išlaidų atlyginimo ataskaitos, pateikti kitų asmenų čekiai, apmokėti 32 skirtingomis svetimomis mokėjimo kortelėmis) panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, valstybinį kaltinimą Lietuvos apeliaciniame teisme ir LAT palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Tyrimą pradėjo ir atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Bendras Prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas.
