Lietuvoje jau daugelį metų organizuojami proginiai bėgimai, skirti pagerbti šalies istoriją, kupiną reikšmingų įvykių bei skaudžių netekčių. Patriotiškai nusiteikę ištvermingiausi bėgikai įveikia šimtus ar net tūkstančius kilometrų su iškilmingai iškelta trispalve. Pagrindinis šių bėgimų tikslas – priminti, kokia ta laisvės kaina.
650 km už Lietuvos laisvę
„Lietuvoje organizuojamų proginių bėgimų idėja yra priminti visiems, kad dėl laisvės buvo kovojama ir ta žūtbūtinė kova buvo ne veltui“,- sako Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas.
Seniausias tradicijas turi jau 27 metus iš eilės organizuojamas tarptautinis bėgimas „Baltijos kelias“, suvienijantis ištvermingiausius Baltijos šalių bėgikus.
Laisvės troškimą bei protestą prieš Molotovo-Ribentropo paktą, panaikinusį Baltijos šalių nepriklausomybę, Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės išreiškė 1989 m. rugpjūčio 23 d. susikabinę rankomis į 650 km ilgio grandinę.
„Pagerbiant šią gražią iniciatyvą bėga 30-35 žmonių grupė, kuri per 3 dienas įveikia visą „Baltijos kelio“ kilometražą ir simboliškai sujungia visų trijų šalių sostines“,- pasakoja V. Dobrovolskas, pats įveikęs 16 „Laisvės kelio“ bėgimų.
Tradicinio bėgimo dalyviai startuoja su kryželiu rankose, kuris kaip estafetinė lazdelė perduodama tolimesniam bėgimo etapui. „Kryželis simbolizuoja rankomis susikubusius žmones ir vienybę“,- sako V. Dobrovolskas ir priduria, jog šis istorinis bėgimas prasideda nuo kunigo palaiminimo Vilniaus Katedros aikštėje, o Latvijos bei Estijos šalių sienas bėgikai kerta su iškilmingai iškeltomis valstybinėmis vėliavomis.
Pasak V. Dobrovolsko, 25-ojo „Baltijos kelio“ bėgimo proga buvo vykdoma itin iškilminga akcija – semiamos žemės iš įsimintinų Baltijos šalių vietovių, kurios buvo subertos į specialias kapsules ir kaip laisvės bei vienybės simbolis pristatytos į visų trijų valstybių nacionalinius muziejus.
„Baltijos kelią“ yra įveikęs visas būrys ištvermingiausių Lietuvos bėgikų, tarp jų olimpietis Remigijus Kančys, tolimų nuotolių bėgikas Aidas Ardzijauskas, ištvermingiausias pasaulio bėgikas Petras Silkinas bei visus 26 bėgimus įveikęs Bronius Povilas Saulis.
Bėgimas – simbolinė auka Lietuvai
Didžiausia dalyvių gausa pasižymi kasmetinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ Vilniuje, skirtas Sausio 13-osios įvykiams paminėti. Bėgimo entuziastai ir Lietuvos patriotai bėga 9 km distanciją nuo Antakalnio kapinių, kur palaidotos Sausio 13-osios aukos, iki tragiškų įvykių vietos – Vilniaus televizijos bokšto.
„Nuo starto pasipila apie 7000 dalyvių, kurie sudaro 3 km gyvą žmonių upę – bėga tiek profesionalai, tiek mėgėjai ir netgi nemaža dalis užsieniečių“,- teigia V. Dobrovolskas ir priduria, jog tuo pačiu metu Lietuvos bendruomenės nariai bėga susivieniję net dešimtyje pasaulio šalių: Anglijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, JAV ir t.t.
Pasak organizatorių, „Baltijos kelio“ bei „Gyvybės ir mirties keliu“ bėgimais siekiama skatinti vienybę ir atiduoti simbolinę duoklę Lietuvai. „Net ir pirmasis finišavęs nebūna apdovanotas, kiekvienas atiduoda dalelę savęs, pagerbdamas skaudžią Lietuvos istoriją“,- teigia V. Dobrovolskas.
Pažymimos skaudžios datos
Lietuvos istorijoje būta dar daugiau skaudžių netekčių. Pagerbiant žuvusius pasienio saugotojus Medininkų poste, organizuojamas net 35 km besidriekiantis estafetinis bėgimas „Medininkai-Vilnius“. Šis proginis bėgimas suskaidytas į septynias atkarpas, kurias bėgikai įveikia su deglu rankoje, pagerbdami septynių Lietuvos tarnautojų gyvybes Medininkuose.
Dar vienas estafetinis bėgimas skirtas Lietuvos vardą garsinusių pilotų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms paminėti. „Mes užbaigiam didžių lakūnų pradėtą ir iki galo nepabaigtą kelionę, kuriai, deja, pritrūko tik 1000 km“,- teigia V. Dobrovolskas.
Šį atstumą Lietuvos tautiečiai estafetiniu būdu įveikia per 5 paras. Iš pilotų gimtinės Žemaitijoje pasemtos žemės specialioje kapsulėje kaip estafetinė lazdelė pernešamos ir išbarstomos aviacijos didvyrių žūties vietoje Lenkijoje, Soldino girioje.
Kaune – šimtmečio bėgimas
Didžiausio vasaros bėgimo „Citadele Kauno maratonas“ organizatoriai šiųmetį renginį taip pat dedikuoja Lietuvos atkūrimo šimtmečiui ir kartu su „Penki už Lietuvą“ bėgimu kviečia į bendrą jungtinį „Pasaulio Lietuvių bėgimą“. Tad birželio 10 d. bėgimo entuziastai turės galimybę susivienyti ne tik dėl bendro pomėgio.
„Bėgimas pats savaime yra laisvės, vidinės asmens laisvės, išraiška, – sako „Citadele Kauno maratono“ pradininkas Algirdas Pukis. – Be to, pradinė idėja pradėti organizuoti maratono bėgimą Kaune kilo iš noro suteikti laisvę miestiečiams bėgti savo mieste, savo miesto gatvėmis.“
Pasak A. Pukio, šiais metais norisi pagerbti žmones, kurie savo gyvenimu simbolizuoja tą vidinę laisvę, ištvermę, ryžtą, vienybę ir meilę tėvynei.
„Kiekvienas iš penkių tūkstančių Kauno maratono dalyvių vertas knygos. Bandome papasakoti bent kelias išskirtines istorijas – tai ir ištvermingiausias bėgikas Petras Silkinas, per gyvenimą nubėgęs 247 maratonus; ir ultramaratonininkė Danguolė Bičkūnienė, kuri ne tik bėga šimtus kilometrų, bet ir kopia į aukščiausius kalnus. Aišku, ir mūsų olimpiečiai, kurių negali sustabdyti net sunkiausios traumos“, – vardina A. Pukis.
Be to, laisvės, vienybės ir nepalaužiamos dvasios idėją renginio organizatoriai pasiryžę skleisti visame pasaulyje. Šiais metais vėl bus rengiami nuotoliniai „Citadele Kauno maratono“ bėgimai, suvienijantys lietuvius, gyvenančius emigracijoje. Vien pernai prie Kauno maratono prisijungė pusšimtis lietuvių iš 17 pasaulio miestų.
„Citadele Kauno maratonas“ startuos Kauno Rotušės aikštėje, Senamiestyje, šių metų birželio 10 d. Čia laukiami ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai. Šiais metais dalyviai gali rinktis tokias trasas: „Sanatorija Gradiali“ 1,5 km, „Intermedix“ 5 km, „SDG“ 10 km, „Kauno Akropolis“ pusmaratonis ir „Citadele“ maratonas. Registruotis bėgimams galite čia.
