Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį lankydamasis Radviliškyje, kuris dėl savo turtingos istorijos susisiekimo srityje tituluojamas Lietuvos geležinkeliečių sostine, inicijavo diskusiją apie investicijų į infrastruktūrą ir gamybos pajėgumus svarbą bei finansavimo būdus. Susitikime dalyvavo Vyriausybės ir vietos valdžios atstovai, privataus ir viešojo sektorių ekonomikos ekspertai, Radviliškio verslo bendruomenė.
„Praėjusiais metais ekonomikoje matėme ryškų investicijų impulsą, prie kurio prisidėjo ir ES lėšos, ir bankų solidarumo įnašai. Dėl tokio poreikio sutarėme praėjusį pavasarį, pastebėję pirmuosius ekonomikos susitraukimo požymius. Tačiau artimiausio laikotarpio ekonomikos prognozės rodo, kad turime ir vėl pasiraitoti rankoves bei ieškoti naujų būdų investicijoms į ekonomiką paskatinti“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad visos investicijos ekonomikoje pernai augo 9 proc., o vien ES struktūrinių fondų ir „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams skirta 1 mlrd. 355 mln. eurų. Tai buvo didžiausia išmokėta suma investicijoms per pastarąjį dešimtmetį. Vis dėlto šiais metais prognozuojama, kad bendras investicijų augimas pasieks mažiau nei 4 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) augs kiek mažiau nei 2 procentus.
Pasak Prezidento, tokio ekonomikos augimo nepakanka, norint ir toliau sėkmingai didinti perskirstymo per BVP lygį, kaip tai pavyko pasiekti laikotarpiu nuo 2019 m., kai jis išaugo nuo 30 iki 33 proc. BVP – aukščiausio lygio nuo 2000 metų.
Todėl šalies vadovas teigiamai įvertino Radviliškyje surengtą diskusiją, kurios metu aptartos inovatyvios investicijų skatinimo idėjos, tarp jų ir konkrečios finansinės priemonės, tokios kaip finansavimą infrastruktūrai didinančios specialiosios obligacijos, padengtos investicinių projektų pinigų srautais, ir Prancūzijoje populiari taupomųjų sąskaitų gyventojams priemonė „Livret A“, padedanti dalį bankuose laikomų lėšų pritraukti prie infrastruktūros projektų finansavimo. Taip pat buvo diskutuojama apie valstybės garantijų, kaip instrumento, potencialą ir pažangesnės viešojo ir privataus sektorių partnerystės, paremtos teisingu rizikos pasidalijimu tarp šių sektorių vystant infrastruktūros projektus, galimybę.
„Šiandien šalyje turime aibę ekonomiškai reikšmingų projektų, tokių kaip europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpa Kaunas–Vilnius, Klaipėdos pietinio jūrų uosto plėtra, atsinaujinančios energetikos infrastruktūros projektai ir gamybinių pajėgumų plėtra apdirbamojoje gamyboje bei augančioje gynybos industrijoje. Visas šias ir panašias ekonomines galimybes vienija bendras iššūkis – palankios prieigos prie finansavimo šaltinių stoka. Tikiu, kad diskusija Radviliškyje nuves nuo naujų idėjų iki realių pozityvių pokyčių ekonomikai“, – po susitikimo pabrėžė Prezidentas, primindamas, kad situaciją jau greitu metu bent iš dalies sušvelnins 1 mlrd. eurų paskolų verslui iš ES Ekonomikos gaivinimo fondo, dėl kurių prieš metus buvo sutarta Prezidentūroje.
Susitikime Radviliškyje taip pat aptartas svarbus anticiklinio pobūdžio nacionalinės plėtros įstaigos (plėtros banko) vaidmuo ekonominio sulėtėjimo fazėje. Būtent tam 2020 m. ir buvo inicijuotas viešųjų finansų įstaigų konsolidavimas į bendrą nacionalinę finansų instituciją „Invega“ pagrindu. Anuomet Prezidentas pabrėžė, kad konsoliduotas plėtros bankas turėtų užpildyti finansavimo verslui ir infrastruktūrai rinkoje spragas.
Kiek anksčiau trečiadienį šalies vadovas apsilankė Radviliškio lokomotyvų depe ir susipažino su jo veikla.