300 mln. eurų potencialių investicijų ir iki 850 mln. eurų potencialios pridėtinės vertės – tiek Lietuva gali prarasti dėl nesugebėjimo įstatymuose nubrėžti aiškios takoskyros tarp daugybės tradicinių ir inovatyvių produktų gamyboje naudojamos pluoštinės kanapės ir psichotropinės kanapės.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektus svarstančius Vyriausybę ir Seimą, kviesdama pritarti įstatymo pataisoms ir įteisinti galimybę iš pluoštinės kanapės augalo gaminti didesnės pridėtinės vertės gaminius bei produktus, tarp jų – maistą ir maisto papildus, farmacijos produktus, kosmetiką, pašarus, veterinarijos produktus ir pan.
Pramonininkai taip pat siūlo įstatyme aiškiai numatyti viso augalo perdirbimo galimybę, įvesti aiškius ir įgyvendinamus reikalavimus gamybai ir kokybės kontrolei. Tam, kad į rinką nepatektų narkotinės medžiagos ir remiantis kai kurių Europos Sąjungos šalių ir JAV pavyzdžiais, įstatyme būtina aiškiai nustatyti maksimalią galimą 0,2% THC ribą ne tik augale, bet ir visuose gaminiuose ir produktuose iš jo.
Lietuvos verslui taikomi ribojimai konkuruoti pasaulinėje rinkoje
„Lietuvos verslas ir ūkininkai dėl įstatymų netobulumo ir neapibrėžtumo atsiduria nelygiose konkurencinėse sąlygose. Su šiuo metu įstatyme numatytais apribojimais prarandame ne tik galimybę gaminti, vykdyti mokslinius tyrimus bei gaminti jau pasaulinėje rinkoje esančius produktus. Dėl galiojančių netobulų teisės aktų, negalėdami perdirbti Lietuvoje viso augalo, liekame žemos pridėtinės vertės grandinės dalyje, o visą pelną atiduodame perdirbėjams ir galutinių produktų gamintojams Europoje ir JAV“, – sakė LPK viceprezidentas Dalius Gedvilas.
Šiuo metu Lietuvoje leidžiama gaminti produktus tik iš pluoštinių kanapių sėklų ir šiaudelių, tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse, JAV ir Kanadoje leidžiama perdirbti visą augalą ir iš jo gaminti aukščiausios pridėtinės vertės produktus.
Lietuvos gamintojai skaičiuoja, kad dėl dabartinio Pluoštinių kanapių įstatymo netobulumo jie praranda galimybę gaminti ir siūlyti rinkai mažiausiai pusę pasaulinės rinkos apyvartos sudarančias produktų grupes.
Pluoštinių kanapių pasaulinė gaminių rinka 2018 m. pasiekė 3,74 mlrd. JAV dolerių, o 2020 m., prognozuojama, ji pasieks 5,74 mlrd. JAV dolerių.
„Pluoštinės kanapės produktų pasaulinė rinka auga eksponentiškai ir daugelis valstybių – JAV, Kanada, Lenkija, Italija, Jungtinės Karalystė – keičia teisinį reguliavimą, taip skatindamos tokių produktų gamybą ir perdirbimą. Pluoštinės kanapės sektorius turi didžiulį potencialą Lietuvoje, tačiau tam reikia tinkamo teisinio reguliavimo. Džiaugiamės, kad Vyriausybė ir Seimas ėmėsi šio darbo ir tikimės, kad pataisytas įstatymas atitiks nūdienos mokslo ir inovacijų raidą“, – sakė LPK viceprezidentas.
Investuotojai laukia sprendimo
Nuo 2013 m., kai buvo priimtas Pluoštinių kanapių įstatymas, šio augalo pasėlių plotai Lietuvoje išaugo 15 kartų nuo 282 iki 4000 hektarų 2018 metais. Praeitais metais Lietuvoje kanapes augino 182 ūkininkai, tačiau dauguma jų yra priversti žaliavą vežti supirkėjams ir gamintojams į užsienį.
Šiuo metu Lietuvoje planuojamos bent 4 pluoštinės kanapės biomasės perdirbimo, eksperimentinės plėtros ir galutinių produktų gamybos gamyklos.
„Į mus nuo 2018 m. pabaigos jau kreipėsi keturi potencialūs investuotojai, svarstantys Lietuvą kaip alternatyvią lokaciją produktų iš visos pluoštinės kanapės gamybai. Viena gamykla galėtų atnešti nuo 10 iki 150 milijonų eurų investiciją į ilgalaikį turtą“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ atstovai. „Patrauklesnis šio sektoriaus reglamentavimas padėtų pritraukti į šalies regionus daugiau gamintojų, kurie įdarbintų šimtus žmonių.“
Planuojama, kad naujose, Lietuvos regionuose įsikūrusiose pluoštinių kanapių perdirbimo gamyklose, būtų sukurta 1100 naujų aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų. Valstybės biudžetui tai kasmet atneštų 15-20 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir 10-15 mln. eurų pelno mokesčio. Skaičiuojama, kad bendra ekonominė nauda Lietuvai galėtų siekti iki 850 mln. eurų.
