Keliautojai iš Lietuvos seniai pamėgo kalnuotąjį Sakartvelą, kuris pastaruoju metu vis dažniau rikiuojasi geidžiamiausių krypčių sąraše. Puiki gamta, tradicinis maistas ir svetingi žmonės – tai geriausiai apibūdina Kaukazo kalnų kraštą. Tačiau pirmasis kartveliškų filmų festivalis parodė, jog lietuviai neabejingi ir šios šalies kultūrai.
Vasario 8–11 dienomis „Skalvijos“ kino centre vykęs pirmasis Sakartvelo kino festivalis, kvietė pasidairyti po Sakartvelą ir susipažinti su ryškiausiais pastarųjų metų šalies kūrėjų filmais. Į filmo seansus išparduoti bilietai ne tik patvirtino tamprius lietuvių ir kartvelų draugystės ryšius, bet ir atskleidė lietuvių kultūrinį smalsumą šios šalies atžvilgiu.
VšĮ „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasados“ organizuotas debiutinis festivalis suteikė išskirtinę galimybę ne tik susipažinti su šiuolaikiniu kartvelų kino pasauliu, bet ir iš labai arti pamatyti pačią šalį bei patirti jos kultūrą.
Gerai žinomas lietuvių kino režisierius, scenaristas bei prodiuseris Artūras Jevdokimovas, kadais studijavęs Tbilisyje, į festivalio atidarymą atvykęs tiesiai iš filmavimų Italijoje, kur kartu su kolege, prodiusere Ringaile Leščinskiene, filmuoja dokumentinę juostą, teigė buvęs maloniai nustebintas, festivalio populiarumu.
„Toks reiškinys kaip Sakartvelo filmų festivalis mano manymu yra labai savalaikis ir svarbus. Visų pirma dėl to, kad daugelį metų aktyviai vystomas turizmas kultūrą tarsi nustumia į antrą planą ar palieka visai paraštėse. O antra, kad yra organizuojamas tokiu laiku, kai šalyje, vyksta dideli nesutarimai ir aršios diskusijos dėl cenzūros, tokiu būdu mes išreiškiame aiškų palaikymą kultūrai“,– įsitikinęs kino industrijos ekspertas A. Jevdokimovas.
Festivalio metu pristatyta unikali 7 rinktinių filmų programa, kurią sudarė Lietuvoje ir pasaulyje gerai žinomas kino kritikas bei apžvalgininkas Edvinas Pukšta. Festivalio seansus aplankė būrys kino industrijos atstovų, netrūko svečių ir iš pačio Sakartvelo.
Vis tik, ne paslaptis, jog kino festivalio programos sudarymas reikliam šiuolaikiniam žiūrovui nelengva užduotis, todėl per metus daugiau kaip tūkstantį filmų peržiūrintis E. Pukšta, paklaustas kokiais kriterijais vadovaujasi atrinkdamas filmus bei juos rekomenduodamas, buvo atviras:
„Kur bebūčiau, mano tikslas pastebėti ir atrasti įdomius, originalius, aktualius, vertingus filmus, kad jie būtų kiek įmanoma skirtingi, įvairūs ir aprėptų visas emocijas – provokuotų, sukrėstų ir prajuokintų. Nesivaikau filmų vien iš Kanų, Berlyno ir Venecijos, nes gerai paieškojus ir kitur įmanoma surasti geresnių. Svarbiausia, kad filmai rezonuotų su žiūrovais ir čia visiškai nesvarbu, ar man jie patinka. Galiu ramiai atrinkti filmą, kuris man asmeniškai nepatinka, kai žinau, ką su juo įmanoma pasiekti. Visuomet siekiu žanrų įvairovės ir nebijau programuoti komedijų. Jei pasitaikytų geras veiksmo trileris, tai ir jam atrasčiau vietos. Sakartvelo festivalio atveju norėjosi atskleisti šalies kūrėjų renesansą, drąsą ir inovatyvumą“,– įžvalgomis dalijosi festivalio programos kuratorius Edvinas Pukšta.
Atidarymo renginyje Kartvelų folkloro ansamblis „Pesvebi“ ir debiutinis festivalio filmas „Gondola“ (Rež. Veit Helmer) muzika, dainomis ir šokiais bei ypatingais vaizdais iš didžiojo ekrano, žiūrovus nukėlė tiesiai į Sakartvelo kalnų papėdes. Svečiai turėjo galimybę susipažinti ir su filmo kūrimo užkulisiais – renginyje svečiavosi pagrindinė nebylaus filmo aktorė, specialiai atvykusi iš Sakartvelo, Nino Soselia. Po diskusijos žiūrovai turėjo galimybę pasimėgauti gardžiais kartveliškais patiekalais ir puikiais vynais iš Sakartvelo.
Didelio žiūrovų dėmesio susilaukė ir filmas „Lotto“ (rež. Tamta Khalvashi, Zaza Khalvashi, 2023), nutiesęs kelią į šiuolaikinį Batumį, kur vietinės bendruomenės tarpusavio santykiai, interesai ir įnoriai persipina pačiais netikėčiausiais būdais. Po filmo peržiūros žiūrovus pasitiko filmavimo metu netikėtai mirusio režisieriaus Zaza Khalvashi žmona ir ilgametė kūrėjo karjeros bendražygė Nino Papunidze, bei kino juostos ko-prodiuserė Ieva Norvilienė, kurios papasakojo su kokiais iššūkiais buvo susidurta, siekiant užbaigti pradėtą filmą, kad filmas žiūrėtųsi taip, kaip režisierius buvo sumanęs.
Sausakmišoje kino salėje juodai baltomis spalvomis atgijo ir kalnakasių Chiaturos miestelis, kur žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su šių metų Sakartvelo „Oskarų“ kandidatu kategorijoje „Geriausias užsienio filmas“ besivaržiusia kino juosta „Pilietis Šventasis“ (rež. Tinatin Kajrishvili, 2023)
Ne mažiau dėmesio susilaukė ir kiti festavalio filmai, tačiau bilietų pritrūko norintiems patekti į dokumentinio filmo „Pažabotas sodas“ (rež. Salomé Jashi, 2021) peržiūrą.
Baigiantis festivaliui, kalbinta reklamos, televizijos ir filmų produkcijos prodiuserė, pirmoji lietuvė, pelniusi „Kanų liūtų“ festivalio apdovanojimą ir pati daugiau kaip dešimtmetį Sakartvele gyvenusi bei kūrusi Ringailė Leščinskienė, taip pat nuoširdžiai džiaugėsi debiutinio festivalio Lietuvoje sėkme.
Pasiteiravus kaip apskritai pasaulyje keičiasi kino festivalių mados ir tendencijos, bei kokią įtaką jiems turi globalūs reiškiniai, žymi prodiuserė apgailestavo, jog tiek kinas, tiek kultūra, kaip ir viskas šiandieniniame pasaulyje vis labiau stelbiama komercijos.
„Kaip bebūtų gaila, realybė tokia, jog vis dažniau pagrindinį vaidmenį užima pardavimai. Bet „Sakartvelo kino festivalis“ gražus tuo, jog yra idėjinis, o idėjinis dėl to, kad organizatoriai turi misiją žiūrovui atskleisti ir perteikti savo kultūrą. Todėl šiame festivalyje viskas visai kitaip. Be reitingo, be apdovanojimų, be noro įrodyti kas ir kuris yra geresnis.
Ir panašu, jog kartais visai ne išskaičiavimu grįstas tikslas, gali atvesti į netikėtą ir nelauktą, bet širdį džiuginančią sėkmę“,– mintimis dalijosi pasaulinio garso lietuvių prodiuserė R. Leščinskienė.
Pirmąjį Sakartvelo kino festivalį organizavo „VšĮ Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasada“.
