Sutelktų pastangų dėka iš pelenų prikelta Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia paminėjo veiklos penkmetį. Šiai progai užbaigti darbai varpinės bokšte: įrengtos metalinės žaliuzės. Jos ne tik pagerino estetinį vaizdą, bet ir neleis išsklaidyti varpo garsui. Jis sklis toliau ir, kaip iki gaisro, bus girdimas Bubiuose ir kituose parapijos kaimuose.
„Varpas visada nešė ir neša socialinę žinią. Dabar jis žmones pasieks atokesnėse vietovėse“, – dar vienu užbaigtu Paštuvos Šv. Barboros bažnyčios darbu džiaugėsi Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis. Vidurdienį skambantis varpas primena Įsikūnijimo slėpinį, kitu metu kviečia maldai ar praneša apie išėjusius į amžinybę.
Meldėsi už mirusius, dėkojo gyviems
1923 metais iškilusią medinę liaudiškos architektūros Šv. Barboros bažnyčią 2012 m. gegužę sunaikino psichiškai neįgalus žmogus, pridaręs nuostolių ir kitiems maldos namams. Šiandien galima tik spėlioti, ar Kauno arkivyskupija būtų pasirašiusi dekretą, leidžiantį statyti naują bažnyčią, jei Bubių, Kvesų, Paštuvos ir kitų kaimų gyventojai nebūtų parodę didžiulio entuziazmo atgaivinti savo šventovę. Tačiau galima drąsiai tvirtinti, kad Paštuvos bažnyčia pastatyta ant žmonių gerumo pamatų. 2015 m. rugsėjo 20 dieną čia jau aukotos pirmosios mišios.
Kauno rajono savivaldybė, „Vilkijos ūkio“ vadovas Česlovas Tallat-Kelpša, kiti verslininkai, ūkininkai, parapijiečiai prisidėjo lėšomis. Geradariai aukojo ne tik pinigus. Atstatytą bažnyčią puošia šv. Barboros paveikslas, kurį padovanojo Vokietijoje gyvenantys Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vailokaičio anūkai. Šis XIX amžiaus pabaigos arba XX amžiaus pradžios dailės darbas buvo išvežtas artėjant sovietinei okupacijai. Vienas vyras Anglijoje nupirko puošnų pusantro šimto metų senumo suolą, kitas padovanojo senovinį varpelį. Nemažas būrys žmonių prisidėjo neatlygintinais darbais.
„Atstatytos bažnyčios veiklos penkmečio paminėjimas buvo proga pasimelsti už mirusius geradarius, ypač už kunigą Virgilijų Dudonį, kurie jau iškeliavo pas Viešpatį. Taip pat buvo proga padėkoti visiems žmonėms, kurie ir toliau remia: merui Valerijui Makūnui, Batniavos seniūnui Šarūnui Pikeliui. Kauno rajono savivaldybė skyrė 12 tūkst. eurų metalinėms žaliuzėms bažnyčios varpinėje įrengti. Dar nebuvome oficialiai padėkoję ir tiems, kurie pagamino altorių ir laiptus, padarė šv. Barboros paveikslo reprodukciją“, – gražius darbus vardijo Kulautuvos klebonas Antanas Gražulis.
„Galvojome, kad varpinės bokšto darbus užbaigsime seniūnijos ir bendruomenės pastangomis. Tačiau surenkamas aukas būtų tekę taupyti kelerius metus“, – neslėpė Batniavos seniūnas Š.Pikelis. „Didžioji dalis parapijiečių – pensininkai, jie patys sunkiai suduria galą su galu“, – seniūnui antrino klebonas.
Parapijoje yra užsiregistravę daugiau kaip tūkstantis parapijiečių. Tačiau dalis jų – išvažiavę į kitas pakaunės ar Lietuvos vietas, emigravę. „Manau, kad realiai yra apie 750 žmonių. Paštuvos Šv. Barboros parapija – viena mažiausių Kauno rajone ir net Kauno arkivyskupijoje. Tačiau svarbiausia ne gausa, o tai, kiek žmonės myli, dalijasi, stengiasi“, – įsitikinęs A.Gražulis.
Dar turi planų
Pasak klebono, bažnyčia kampukas po kampuko vis dar tvarkoma. „Dar norime aplink bažnyčią pakloti trinkeles, kad būtų patogiau eiti procesijoms, ją apšviesti, kad matytųsi iš toliau, viduje neturime klausyklos ir vandens, planuojame įrengti tualetą. Tų darbelių dar yra ir nereikia norėti, kad viską per metus padarytume. Tačiau galime pasidžiaugti, kad šaltuoju metų laiku turime šildymą, o vasarą – vėsinimą. Senose Kauno rajono bažnyčiose to nėra“, – teigė klebonas.
Paštuvos Šv. Barboros bažnyčios veiklos penkmetis paminėtas atsižvelgiant į reikalavimus dėl pandemijos ir be pompastikos. Šventinę nuotaiką po šv. Mišių kūrė Raudondvario kultūros centro Kulautuvos laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė, sidabrinio balso savininkė Andžela Mickutė, o po koncerto parapijos kieme surengtas pabuvimas su suneštinėmis vaišėmis.
Svarbi ir kaip bendruomenės renginių, švenčių, tradicijų puoselėjimo vieta
Kauno rajono savivaldybė viena pirmųjų šalyje atsigręžė į šventoves. Dar 2008 metais čia buvo įsteigta Bažnyčių paveldo rėmimo programa. Šiemet bažnyčioms paremti Kauno rajono savivaldybė skyrė 190 tūkst. eurų.
Iš savivaldybės biudžeto lėšų kasmet numatoma ne tik istoriškai vertingų bažnyčių remontui, bet atstatyti sudegintiems maldos namams. Šiuo metu atstatoma panašiu metu kaip ir Paštuvos to paties asmens sudeginta Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia. Po šių gaisrų daugelyje Kauno rajono bažnyčių buvo įrengta priešgaisrinė signalizaciją, nauja elektros instaliacija.
„Bažnyčia mums svarbi ir kaip bendruomenės renginių, švenčių, tradicijų puoselėjimo vieta. Atrodo, kad dvasinius dalykus galime spręsti vieni arba palikti juos Bažnyčiai, tačiau kai ką nors darome kartu, galime padaryti du, tris ar net keliolika kartų daugiau“, – įsitikinęs V.Makūnas.
Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena”
