Sausio pabaigoje vykusioje Kauno universitetų mokslų fondų – LSMU Mokslo fondo, KTU Mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų fondo, VDU Mokslinių tyrimų, ekspertimentinės plėtros ir inovacijų fondo, LEI Mokslinių tyrimų, ekspertimentinės plėtros ir inovacijų skyriaus – finansuotų bendrų projektų metinėje ataskaitinėje konferencijoje pristatyti per 2018 metus atlikti bendri moksliniai tyrimai.
Idėja suvienyti Kauno miesto mokslininkų potencialą – sėkminga ir džiugina rezultatais. Prieš keletą metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) iniciatyva pradėti finansuoti bendri LSMU-KTU mokslininkų projektai, užsibrėžus siekį kelti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu, plėtoti komercializuojamus ar patentuojamus mokslo tyrimus. 2018 m. prisijungė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos energetikos institutas (LEI).
Šiemet, apžvelgę per 2018 metus jungtinių mokslininkų grupių atliktus tyrimus, išklausę projektų vykdytojų ataskaitas, visų institucijų atstovai patvirtino bendrų mokslinių tyrimų finansavimą tęsią ir toliau. Vis dėlto, atsižvelgdami į taikomajam tyrimų pobūdžiui sunkiau pritaikomą socialinių mokslų krypties tyrimų specifiką, LSMU atstovai svarsto ateityje siūlyti šiek tiek keisti šios krypties projektų atrankos tvarką ir kriterijus.
Konferencijoje – tyrimų temų įvairovė
„Mokslas vienija Kauno universitetus: bendrų mokslinių tyrimų iniciatyva dabar jau vienija tris mieste veikiančius universitetus ir vieną mokslo institutą. Tai išties geras pavyzdys, kai bendrą tiriamąjį darbą skatina ne administracinis vadovavimas, o poreikis spręsti bendras problemas. Planuojame ir šiais metais tokia pat apimtimi finansuoti bendrus projektus“, – pradėdama konferenciją, kalbėjo LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė.
Prorektorė pasidžiaugė konferencijoje pristatomų mokslinių tyrimų temų įvairove: nuo genetinių veiksnių įtakos alkoholio vartojimui, musių lervų baltymų mitybinės vertės tyrimų – iki taikomųjų, technologinių projektų.
Šiųmetėje jungtinių mokslininkų grupių projektų vykdytojų metinėje ataskaitinėje konferencijoje iš viso pristatyta 11 projektų – net devyniuose iš jų dalyvavo LSMU mokslininkai.
Tarp susirinkusiems pristatytų projektų – tokie moksliniai tyrimai, kaip genetinių veiksnių predispozicija rizikingam alkoholio vartojimui, fiziologinių mėginių daugiarūšių (multimodalinių) duomenų panaudojimas ankstyvai cukrinio diabeto komplikacijų diagnostikai, arterijos charakterizavimo tyrimas remiantis intima-media judesių ultragarsiniu parametrizavimu, glaukoma sergančių pacientų smegenų kraujotakos autoreguliacijos bei galvospūdžio tyrimas ir skaitinis modeliavimas, ir kt.
Po projektų ataskaitų pranešėjai susilaukė daug klausimų, vyko aktyvios diskusijos.
Pasigedo taikomojo tyrimų pobūdžio
Nemažai klausimų projektų vykdytojams turėjo LSMU Mokslo centro vadovė prof. Ingrida Ulozienė. Paprašyta apžvelgti jungtinių mokslininkų grupių metinės ataskaitinės konferencijos rezultatus, prof. I.Ulozienė pabrėžė, jog vienas svarbiausių mokslo fondo finansuotų projektų atrankos kriterijų buvo praktinis mokslinių tyrimų pritaikymas, galimybė projekto rezultatus patentuoti, komercializuoti arba teikti paraiškas išoriniam finansavimui gauti.
„Nemažai ankstesniais metais finansuotų mokslinių tyrimų vėliau buvo išplėtoti iki paraiškų patentui, bendrų projektų, laimėjusių Lietuvos mokslo tarybos finansavimą, ar netgi konkrečių gaminių. Tad vertindami atliktų mokslo tyrimų ataskaitas, visada žvelgiame į priekį: kas po to?
Rūpi, kad tyrimas nebūtų vienkartinis, nepasibaigtų tik moksline publikacija, o išsiplėtotų į didesnius projektus“, – pastebėjo LSMU Mokslo centro vadovė.
Aptardama praėjusių metų mokslininkų grupių darbus, prof. I. Ulozienė priminė šių projektų specifiką: dėl palyginti trumpos trukmės (mažiau nei metai) mokslinis tyrimas neleidžia užsibrėžti nerealių tikslų, o padeda nebent išbandyti, patikrinti vieną ar kitą idėją, parengti produkto prototipą ar pasirengti teikti paraišką bent jau lietuviškam patentui.
„Tokius kriterijus geriausiai atitiko du LSMU kofinansuoti projektai, turintys tolesnę tęstinumo, praktinio pritaikymo ar patentavimo galimybę“, – įvertino profesorė.
Pašnekovės vertinimu, į Kaune veikiančių universitetų jungtinį mokslo fondą įsiliejus socialinių mokslų projektams, galbūt vertėtų rengti atskirus atrankos posėdžius, o gal taikyti ir skirtingus atrankos kriterijus taikomiesiems ir socialiniams projektams.
Prof. I.Ulozienė kaip ypač sėkmingą projekto idėją, įgyvendinimą ir potencialią plėtotę išskyrė dr. Gytės Damulevičienės (LSMU) ir dr. Daivos Leskauskaitės (KTU) projektą „Geriatriniams pacientams adaptuotų, mikronutrientais praturtintų maisto žaliavų sukūrimas“.
Sukurtas specialus maistas vyresnio amžiaus žmonėms
Mokslinį projektą „Geras maistas: geriatriniams pacientams adaptuotų, mikronutrientais praturtintų maisto produktų sukūrimas“ ataskaitinėje konferencijoje pristatė LSMU Medicinos akademijos Slaugos fakulteto Geriatrijos klinikos docentė dr. Gytė Damulevičienė ir Kauno technologijos universiteto prof. Daiva Leskauskaitė.
Pasak doc. dr. G.Damulevičienės, projekto tikslas – sukurti inovatyvius maisto produktus senyvo amžiaus žmonėms, siekiant išvengti mitybos nepakankamumo sukeliamų sveikatos sutrikimų.
Dėl nepakankamos vyresnio amžiaus žmonių mitybos mažėja raumenų jėga ir masė, gali kilti regėjimo, skonio, žaizdų ir pragulų gijimo sutrikimų, imuninės sistemos stoka. Nepakankama mityba bei vitamino D stoka taip pat siejama su demencijos sindromu bei Alzheimerio liga.
Projekto eigoje LSMU mokslininkai tyrė, kokio maisto reikėtų senyvo amžiaus žmonių mitybai. Vėliau atliko jo bandymus, o KTU mokslininkai sukūrė, pagamino ir laboratorinėmis sąlygomis išbandė produktą, aiškinosi, kaip į maistą „įkapsuliuoti“ mikromedžiagas (mikronutrientus), ir tyrė, kaip jie išsiskiria virškinimo metu.
Pasak G.Damulevičienės, projekto rezultatas – sukurtas ir išbandytas kreminės konsistencijos, skanus, patraukliai atrodantis, praturtintas baltymais, omega3 nesočiųjų riebalų rūgštimis, vitaminais ir mineralais maistas. Jo veiksmingumas įrodytas objektyviais klinikiniais tyrimais.
10 dienų stacionare kasdien 2 kartus per dieną po 200 ml mokslininkų pagaminto maisto porcijomis buvo maitinami vyresnio amžiaus pacientai. Nustatyti teigiami tiriamosios grupės pacientų sveikatos pokyčiai: padidėjo žasto apimtis, paspartėjo eisena, beveik dvigubai pakilo vitamino B12 koncentracija ir kt.
Visi tiriamieji puikiai toleravo produktą. Mokslinio tyrimo rezultatai jau šį mėnesį bus pristatyti pieno perdirbimo įmonės specialistams, tikimasi su jais bendradarbiauti.
Bendri skirtingų mokslo sričių tyrėjų projektai padeda kompleksiškai įvertinti ir spręsti mokslo problemas ir plėtoti naujas idėjas, kurias būtų galima patentuoti ir pritaikyti versle – tad bendrų Kaune veikiančių universitetų mokslo fondų remiamų projektų veikla bus tęsiama.
LSMU inf.
