Viena dažniausių priežasčių, kai vaikams tenka laikinai išsiskirti su savo tėvais, yra pastarųjų polinkis svaigalams. „Gydysiuos, atsisakysiu žalingų įpročių, kad tik vaikai sugrįžtų į namus“, – tokius pažadus dažnai girdi vaiko teisių apsaugos specialistai, besirūpinantys saugia vaikų aplinka, kai to užtikrinti negali biologiniai tėvai. Specialistai teigia, jog pripažįstantys savo ydas ir pasiryžę keisti gyvenimo būdą tėvai turi visas galimybes susigrąžinti laikinai prarastas atžalas.
„Tėvai, su kuriais susiduriame savo darbe, dažniausiai yra linkę neigti savo priklausomybę alkoholiui. Jie sumenkina šią problemą teigdami, kad bet kuriuo metu gali atsisakyti svaigalų. Kalbant jų žodžiais – parą ar dvi jau negėriau, tad lengvai galiu negerti visiškai. Deja, išaušta naujas rytas ir problemos niekur nedingsta, jų tik daugėja. Po ilgų pokalbių ir intensyvaus darbo su tėvais, jų motyvavimo keistis ne tik dėl savęs pačių, bet ir dėl savo vaikų gerovės, galima įžvelgti viltį teikiančių pokyčių“, – pasakoja Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Indrė Preisaitė.
Pasak I. Preisaitės, beveik 96 procentai šeimų, kurioms teikiama mobiliosios komandos pagalba, turi alkoholio vartojimo problemą. Jos teigimu, dažniausiai ši problema keliauja iš kartos į kartą – alkoholį nesaikingai vartojantys asmenys būna kilę iš šeimų, kuriose taip pat nevengta svaigintis. Taip pat specialistė pabrėžė, jog alkoholio problema dažnai suponuoja kitas problemas – tarp šeimos narių kyla tarpusavio nesantaika, vyksta nuolatinis aplinkos kaltinimas, nyksta tradicijos ir vertybės.
Mobilioji komanda suteikia tėvams pagalbos koordinates
Pagrindinis mobiliosios komandos tikslas – padėti krizės ištiktai šeimai įveikti iškilusius sunkumus ir sudaryti palankiausias sąlygas sugrįžti į šeimą laikinai paimtiems vaikams. Komandos specialistų teigimu, pirmasis pagalbos žingsnis, dirbant su priklausomybę turinčiais asmenimis – nuoširdus pokalbis. Kai pavyksta išsiaiškinti problemos priežastis, pripažinti savo klaidas ir suprasti, kokios pasekmės gali kilti problemoms įsišaknijus tėvams siūlomi konkretūs pagalbos būdai.
„Išsiaiškinę, kad žmogus turi tam tikrą priklausomybę, dažniausiai rekomenduojame jam apsilankyti Respublikiniame priklausomybių ligų centre, kuriame nustatoma ligos diagnozė, paskiriamos gydytojo psichiatro konsultacijos, parengiamas atkričių prevencijos planas“, – vardija I. Preisaitė.
Pasak specialistės, sėkmės atvejai, kai tėvai ryžtingai nusiteikia pokyčiams ir imasi gydymo – ne itin dažni. „Ne tik besigydančių nuo priklausomybių, bet ir sėkmingai pasistūmėjusių į priekį, statistika gali pasirodyti skurdi, bet mums, specialistams, kiekvienas, „besikabinantis“ į blaivų gyvenimą ir suprantantis šeimos vertę, yra išties didelis laimėjimas“.
Iš alkoholio liūno – į artimųjų glėbį
Vaiko teisių apsaugos specialistai mini dažnus atvejus, kai tenka apsaugoti vaikus nuo šeimose tvyrančio smurto, nepriežiūros, kurią sukelia besaikis alkoholio vartojimas. Kai vaikams tenka laikinai palikti jiems nesaugią aplinką, tėvams belieka imtis teigiamų veiksmų, norint kuo greičiau susigrąžinti savo prarastas atžalas.
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Ieva Aurylaitė prisimena vieną įsimintiniausių šeimos istorijų, kai stiprią priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų turėję abu tėvai, lydimi begalinio nori susigrąžinti savo vaikus, sutiko metus laiko gydytis ilgalaikėje reabilitacijos bendruomenėje, pakeitė savo požiūrį į gyvenimo vertybes, ateities siekius. Šią dieną vaikai gyvena šeimoje, kartu su alkoholiu bei kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis nebepiktnaudžiaujančiais tėvais.
„Savo darbo praktikoje teko pastebėti, jog žmonių motyvacija gydytis nuo priklausomybės pirmiausia yra tiesiogiai susijusi su pačiu žmogumi ir jo noru pasveikti. Asmuo, turintis priklausomybę, negali išgyti šeimos nario, draugo, darbdavio ar tam tikros institucijos prašymu arba nurodymu. Dėl priklausomybės kenčiantis žmogus turi iš tikrųjų jausti jos padarinius ir atsisakius priklausomybės turi atrasti, kas už tai jam yra svarbiau“, – teigia I. Aurylaitė.
Pasak specialistės, savo darbe jai tenka susidurti su atvejais, kuomet priklausomybę turintys tėvai geba peržengti savo asmeninius poreikius bei savo vaikų interesus ir gerovę iškelti aukščiau nei savuosius. Anot jos, turinčių tvirtą valią žmonių gydymas neretai būna sėkmingas ir tampa pavyzdžiu kitiems.
