Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) šalių rekordiškai didelis naftos strateginių rezervų atvėrimas nesumažino nuogąstavimų dėl karo Artimuosiuose Rytuose poveikio. Trečiadienį naftos kainos toliau kilo, o akcijų – krito.
Rinkos skelbia problemą
Sprendimas atverti naftos rezervus buvo priimtas po to, kai Iranas pareiškė esąs pasirengęs ilgam sekinimo karui, kuris, Teherano teigimu, sugriaus pasaulio ekonomiką. Prieš tai Islamo Respublika apšaudė du komercinius laivus ir pagrasino atakuosianti visus JAV ar jų sąjungininkų laivus.
Tarptautinė energetikos agentūra paskelbė, kad jos narės atvers 400 mln. barelių naftos rezervų, siekdamos sušvelninti tiekimo trūkumą dėl stringančio tranzito Hormūzo sąsiauriu.
Atsakydamas į vasario 28 d. prasidėjusias JAV ir Izraelio atakas, Teheranas smūgiuoja taikiniams milžiniškus naftos išteklius turinčiame Persijos įlankos regione ir faktiškai uždarė svarbų Hormūzo sąsiaurį, per kurį į tarptautines rinkas būdavo transportuojama beveik 20 proc. pasaulio naftos.
Nepaisant šio TEA pranešimo, naftos kainos trečiadienį toliau kilo.
Nors tai galbūt ir galima laikyti rekordiniu rezervų atvėrimu, šis kiekis kompensuoja tik dalį prarastų srautų, pažymėjo „DNB Carnegie“ analitikas Helge Andre Martinsenas.
Jo skaičiavimais, strateginiai rezervai per dieną gali teikti 1,75 mln. barelių naftos, o prarasti srautai sudaro maždaug 11 mln. barelių žalios naftos ir apie 4 mln. naftos produktų per dieną.
„Taigi, (šis rezervų atvėrimas – ELTA) padės, tačiau didelio poveikio labai trumpalaikiam pasauliniam naftos balansui neturės“, – sakė jis.
Akcijų rinkose ramybės taip pat nepadaugėjo. Popietės prekybos metu Volstrito biržoje daugiausia fiksuotas smukimas, o užsidarant Europos vertybinių popierių biržoms stebėtos neigiamos tendencijos.
„Kadangi TEA rekordiškai didelis naftos rezervų atvėrimas šiandien nesumažino kainų, tai slopina rizikos apetitą, akcijų rinkose popieriai prasti, naftą importuojančių regionų valiutos silpnėja“, – sakė Forex.com analitikas Fawadas Razaqzada.
Ryškūs naftos kainos svyravimai
Nuogąstavimai, kad konfliktas gali užsitęsti ir sutrikdyti energetikos produktų tiekimą, pirmadienį abiejų pagrindinių rūšių naftos ateities sandorių kainas pakėlė iki beveik 120 JAV dolerių už barelį –aukščiausios kainos nuo 2022 m. Taip pat smarkiai išaugo gamtinių dujų kainos.
Antradienį kainos nukrito, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad karas „netrukus baigsis“, tačiau vėliau vėl pakilo.
„Rinkos greičiausiai kasdien vis labiau bijos ilgalaikių pasekmių“, – sakė „Scope Markets“ vyriausiasis rinkos analitikas Joshua Mahony.
F. Razaqzado teigimu, rinkos atkreipė dėmesį į Irano grasinimus sutrikdyti naftos tiekimą ir pranešimus apie perėjimą nuo atsakomųjų smūgių prie nuolatinių atakų.
Toks Islamo Respublikos ėjimas „rodo, kad konfliktas gali paaštrėti, o ne atslūgti“, sakė jis.
Iranui tęsiant karinę kampaniją prieš naftą eksportuojančias kaimynines šalis, trečiadienį Persijos įlankoje buvo surengtos naujos atakos prieš tris komercinius laivus, vienas iš jų užsidegė, pranešė pareigūnai.
Nuotaikas rinkose taip pat apkartino JAV grupė „Citi“, konsultacinės įmonės „Deloitte“ ir „PwC“ bei kitos įmonės Dubajuje, kurios trečiadienį uždarė biurus arba paprašė darbuotojų evakuotis, Teheranui pagrasinus smūgiuoti su JAV ir Izraeliu susijusiems ekonominiams objektams Artimuosiuose Rytuose.
Evakuacijos Artimųjų Rytų finansų centre vyksta Persijos įlankai, ypač JAE, skaudžiausiai kenčiant nuo Irano atakų, kurias šis rengia atsakydamas JAV ir Izraelio pradėtus karinius veiksmus.
JAV įspėja dėl minų
Trečiadienį JAV įspėjo Iraną, kad Hormūzo sąsiaurio civiliniai uostai yra laikomi teisėtais taikiniais. Vašingtono teigimu, režimas Teherane juos naudoja karinėms operacijoms.
„Irano režimas naudoja Hormūzo sąsiaurio civilinius uostus karinėms operacijoms, kurios kelia grėsmę tarptautinei laivybai. Civiliniai uostai, naudojami kariniams tikslams, praranda saugomą statusą ir pagal tarptautinę teisę tampa teisėtais kariniais taikiniais“, – teigiama JAV kariuomenės pareiškime.
„(Raginame – ELTA) Irano civilius nedelsiant vengti visų uostų objektų, kuriuose veikia Irano karinės jūrų pajėgos. Irano uostų darbininkai, administracinis personalas ir komercinių laivų įgulos turėtų vengti Irano karinių laivų ir karinės įrangos“, – priduria JAV kariuomenė.
Antradienį JAV pranešė surengusios smūgius, per kuriuos sunaikinta 16 minininkų, kurie galėjo būti panaudoti Persijos įlankos naftos ir dujų eksportui gyvybiškai svarbaus sąsiaurio blokavimui.
ELTA primena, kad karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo po to, kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo antskrydžius Irane ir nužudė Islamo Respublikos aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei. Iranas į tai atsakė bepiločių orlaivių ir raketų atakomis prieš Izraelį ir JAV interesus regione.
Trečiadienį Irano karinė vadovybė pareiškė, kad kiekvienas laivas ir kiekvienas JAV, Izraeliui ir jų partneriams skirtas naftos krovinys pasaulinei prekybai svarbiame Hormūzo sąsiauryje bus laikomas teisėtu atakų taikiniu.
