Partija Nacionalinis susivienijimas (NS) ieškosi demokratinės tiesos. Nariai prieš vadovybę. Ar ši politinė jėga išliks konservatyvi, dešinioji, o pagal rusišką ir kairuolišką pasakojimą dažnai piešiama kaip „kraštutinė dešinė“?
Tomas Čyvas
- Kaip vertinate buvusių (turbūt taip) bendražygių kalbas apie parsidavimą konservatoriams bei suokalbį su Laurynu Kasčiūnu?
Kalbos apie mano tariamą suokalbį su Kasčiūnu senos ir dažnos, jas skleidė Janutienė, Gražulis, atvirai prorusiški kanalai. Esu prie tų kalbų įpratęs. Jos neturi pagrindo. Niekada neturėjau ir neturiu planų vesti NS į TS-LKD ir tikrai nemanau, kad Kasčiūno tapimas pirmininku padarė šią partiją nebeliberalią. Ji liberali, jos frakcija Seime liberali, o Kasčiūnas bando tai pakeisti, bet tikrai nėra aišku, kas jam iš to išeis. Paradoksalu, jog jei pavyks išsaugoti NS ir teks man vadovauti, kaip nusprendė partijos visuotinis suvažiavimas, tai kaip tik ir bus pats tvirčiausias garantas, kad NS neis su TS-LKD, nes turės šansų ir perspektyvą veikti savarankiškai.
- Ar partijos valdyba, vadovaujama Vytauto Radžvilo, kreipėsi į teisėsaugą dėl tikrų ar tariamų jūsų neteisėtų veiksmų, kaip viešai žadėjo? Kokie rezultatai? Toliau juk žadama teisinė kova.
Teisinė kova, kuria grasina prof. Vytautas Radžvilas, žinoma, galima, tačiau nemanau, kad jis suvokia milžinišką žalą savo reputacijai, kurią sukeltų tokios kovos pradėjimas. Taigi toks skundas teismui dėl suvažiavimo tariamo neteisėtumo tikrai įmanomas. Manau, kad jo šansai tiesiogiai priklauso nuo to, ką nuspręs Teisingumo ministerija.
- Įvairiais kanalais platinta žinia, kad įvyko kažkoks partinis kriminalas ir partijos vadovybė kreipsis į teisėsaugą. Kas šiame fronte vyksta, ar nieko?
Man ir kitiems kolegoms nėra žinoma apie jų pasikreipimus į teisėsaugą. Nėra gauta kvietimų į apklausas ar kitokios informacijos apie procesus. Žinome, kad Radžvilas kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl vieno buvusio partijos darbuotojo, kurį laiko sąmokslo prieš save kūrėju, bet to turbūt niekas nelaikytų teisėsauga.
Neatmetame galimybės, kad į teisėsaugą buvo kreiptasi, tačiau pagrindo tyrimams nebuvo, todėl jie tiesiog nebuvo pradėti. Savo ruožtu minimas darbuotojas dėl pusmetį trukusio teroro iš tiesų kreipėsi į teismą ir prokuratūrą dėl iš Radžvilo patirto šmeižto, ir profesorius buvo apklaustas. Tačiau tyrimas taip pat nepradėtas, kaltinimai nepareikšti. Gal dėl to, kad šmeižtas tada dar vyko ne viešai, o tik partijoje. O gal todėl, kad tiesiog nėra nusikaltimo sudėties, nėra ką tirti. Tas pats galioja, kad ir kas kreiptųsi.
- Jeigu teisinių motyvų nėra, kokie politiniai? Kam jiems visa tai?
Galiu tik spėlioti tikrąsias viso to priežastis, bet jos tikrai nėra neva nelygiai kandidatams paskirstytos ar biudžetą viršijusios rinkimų lėšos, kaip bando vaizduoti ligšiolinis pirmininkas. Dėl tokių dalykų partija neaukojama ir neskaldoma. Tikriausiai esama gilesnių asmeninių, psichologinių priežasčių. Visgi buvo patikėta mitais apie partijoje seniai rezgamą sąmokslą nuversti pirmininką. Ironiška, kad pirmininkas pats jį pavertė savotiška tikrove, pradėjęs ignoruoti partiečių valią ir iš pradžių juodinti, o vėliau masiškai šalinti žinomus partijos narius. Viena aišku – kad ir kokia to priežastis, argumentais susikalbėti per pusę metų nepavyko ir jau nebepavyks.
