Iki mokslo metų pabaigos laiko likę nedaug, tad švaistyti jo dvejonėms „verta ar neverta grįžti į mokyklą“ negalima, sako kalbinti mokyklų vadovai. Jie įsitikinę, kad dabar sugrąžinti 5–11 klasių mokinius į mokyklas svarbu ne tik dėl akademinių žinių, bet ir dėl vaikų emocinės sveikatos, socialinių įgūdžių.
Padėjo nuoseklumas
Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje šiuo metu kontaktiniu būdu mokosi didžioji dalis 5–8 klasių mokinių: grįžo 11-a iš 15-os klasių. Kaip pasakoja progimnazijos direktorius Arūnas Aleksandravičius, nuo gegužės 11 d. kasdien į mokyklą atėjo po vieną klasę. Pirmiausia grįžo aštuntokai – jie kaip tik pataikė į visuotinį aštuntų klasių mokinių matematikos ir skaitymo pasiekimų patikrinimą ir dauguma jį atliko jau mokykloje.
„Galėjome visas klases sugrąžinti vienu kartu, bet nusprendėme labai neskubėti, veikti nuosekliai: susidėliojome testavimo grafiką, išsamiai, mažose grupėse vaikams paaiškinome ir parodėme pačią procedūrą. Mačiau, vaikai akivaizdžiai nusiramino, o grįžę namo nuramino ir tėvus“, – pasakoja A. Aleksandravičius.
Mokykloje pakanka erdvių ir kabinetų, kad visos klasės galėtų nuolat dirbti kontaktiniu būdu, taigi nereikia jų skirstyti srautais. Mokyklos administracija sykiu su mokytojais nusprendė, jog į mokyklą grįžusiems mokiniams nebus jokių atsiskaitymų ar patikrinamųjų darbų „už nuotolinį mokymąsi“.
„Mokiniams ir taip netrūksta jaudulio, pasikeitimų po tokio ilgo laiko grįžtant į mokyklą, o jei rikiuotųsi dar ir kontrolinių sąrašas, motyvacijos eiti visai neliktų“, – įsitikinęs direktorius.
Toms progimnazijos klasėms, kurios mokytis į mokyklą kol kas negrįžo, yra sudarytas atskiras nuotolinio mokymosi tvarkaraštis. Pagal jį mokosi ir tie negrįžusių klasių mokiniai, kurie jau žiemą vaiko gerovės komisijos sprendimu ėjo į progimnaziją mokytis nuotoliniu būdu. Dabar jie dalyvauja savo klasės pamokose nuotoliniu būdu, bet sykiu gauna ir gyvų konsultacijų iš mokykloje dirbančių dalykų mokytojų. Šie mokiniai taip pat reguliariai testuojami greitaisiais antigenų testais.
„Nebuvo paprasta sugrąžinti vaikus į klases. Daug kalbėjomės ir su mokytojais, ir su tėvais, buvo – net susipykom. Sėkmingam startui labai svarbus ir mokyklos administracijos noras – negali tikėtis sėkmės, jei pats abejoji ar bijai“, – kalba progimnazijos vadovas.
Jis taip pat pasakoja, jog organizuojant mokymo procesą stengiamasi kuo daugiau pamokų vesti atvirose erdvėse – kūno kultūros pamokos vyksta tik lauke, piešti, tyrinėti gamtą mokiniai taip pat eina į kiemą.
„Turiu įprotį rytais palaukti mokinių ir mokytojų prie pagrindinio mokyklos įėjimo, pasisveikinti, persimesti keliais žodžiais. Kiek šiomis dienomis kalbinau mokinius, maždaug kas 15-as pasiskundė, kad dabar reikia anksčiau keltis, bet eiti į mokyklą vis tiek nori“, – dalijasi A. Aleksandravičius.
Artėja prie 100 procentų
Daiva Jagminienė, Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos direktorė, pirmiausia džiaugiasi, jog mokykloje mokosi jau beveik visi pradinukai – 157 iš 165. Jie, kaip ir testuotis sutinkantys vyresniųjų klasių mokiniai, mokykloje reguliariai tiriami greitaisiais antigeno testais.
„Ko gero pasikartosiu, bet komunikacija su mokyklos bendruomene, ypač tėvais, yra kertinis akmuo grąžinant vaikus į mokyklas. Patiems vaikams testavimas nesukelia problemų, jis paprastas, patogus. Mums, administratoriams, mokytojams, šio proceso organizavimas atima daug laiko, bet kitų išeičių nėra. Kita vertus, dirbant atsiranda patirtis ir viskas pasidaro lengviau“, – kalba D. Jagminienė.
Kol kas mokykloje mokosi tik viena šeštokų klasė (Ginkūnų mokykloje yra dvi penktos, po vieną šeštą, septintą ir aštuntą klases). Kaip pasakoja direktorė, po pradinės apklausos testuoti vaikus sutiko 63 proc. šeštokų tėvų, o vėliau ir daugiau, iš viso 76 proc.
Šeštokams, kurie liko mokytis namuose, pamokas mokytojai veda hibridiniu būdu – t. y. kompiuteriu tiesiogiai transliuoja veiksmą klasėje. Direktorės žodžiais, nors specialios įrangos jie neturi ir transliacijų vaizdo kokybė nėra geriausia, pamokos vyksta, mokytojai mato, girdi ir namuose esančius. Be to, likusieji mokytis nuotoliniu būdu po pamokų jungiasi į konsultacijas su mokytojais.
Keičiasi ugdymo organizavimo sąlygos
Epidemiologinei situacijai gerėjant, šią savaitę Vyriausybė pritarė nuostatai, kad nuo birželio 1 d. tose savivaldybėse, kuriose nustatomos švelnesnės karantino sąlygos, ir pradinukai, ir 5-11 (III gimnazinės kl.) klasių mokiniai galės mokytis mišriu būdu nesitestuodami.
Nuo birželio 1 d. tokios ugdymo organizavimo sąlygos galios Birštono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Joniškio rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Mažeikių rajono, Neringos, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Telšių rajono savivaldybėse. Jose testavimas bus rekomenduojamas, siekiant išvengti ligos protrūkių mokyklose.
Kitose savivaldybėse visi mokiniai mokosi mišriu būdu periodiškai atliekant mokinių ir kontaktiniu būdu dirbančių mokytojų, kitų darbuotojų profilaktinį tyrimą COVID-19 ligai diagnozuoti arba savikontrolę galimai COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti). Ugdymą galima organizuoti ir nuotoliniu būdu.
Padėjo nuoseklumas
Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje šiuo metu kontaktiniu būdu mokosi didžioji dalis 5–8 klasių mokinių: grįžo 11-a iš 15-os klasių. Kaip pasakoja progimnazijos direktorius Arūnas Aleksandravičius, nuo gegužės 11 d. kasdien į mokyklą atėjo po vieną klasę. Pirmiausia grįžo aštuntokai – jie kaip tik pataikė į visuotinį aštuntų klasių mokinių matematikos ir skaitymo pasiekimų patikrinimą ir dauguma jį atliko jau mokykloje.
„Galėjome visas klases sugrąžinti vienu kartu, bet nusprendėme labai neskubėti, veikti nuosekliai: susidėliojome testavimo grafiką, išsamiai, mažose grupėse vaikams paaiškinome ir parodėme pačią procedūrą. Mačiau, vaikai akivaizdžiai nusiramino, o grįžę namo nuramino ir tėvus“, – pasakoja A. Aleksandravičius.
Mokykloje pakanka erdvių ir kabinetų, kad visos klasės galėtų nuolat dirbti kontaktiniu būdu, taigi nereikia jų skirstyti srautais. Mokyklos administracija sykiu su mokytojais nusprendė, jog į mokyklą grįžusiems mokiniams nebus jokių atsiskaitymų ar patikrinamųjų darbų „už nuotolinį mokymąsi“.
„Mokiniams ir taip netrūksta jaudulio, pasikeitimų po tokio ilgo laiko grįžtant į mokyklą, o jei rikiuotųsi dar ir kontrolinių sąrašas, motyvacijos eiti visai neliktų“, – įsitikinęs direktorius.
Toms progimnazijos klasėms, kurios mokytis į mokyklą kol kas negrįžo, yra sudarytas atskiras nuotolinio mokymosi tvarkaraštis. Pagal jį mokosi ir tie negrįžusių klasių mokiniai, kurie jau žiemą vaiko gerovės komisijos sprendimu ėjo į progimnaziją mokytis nuotoliniu būdu. Dabar jie dalyvauja savo klasės pamokose nuotoliniu būdu, bet sykiu gauna ir gyvų konsultacijų iš mokykloje dirbančių dalykų mokytojų. Šie mokiniai taip pat reguliariai testuojami greitaisiais antigenų testais.
„Nebuvo paprasta sugrąžinti vaikus į klases. Daug kalbėjomės ir su mokytojais, ir su tėvais, buvo – net susipykom. Sėkmingam startui labai svarbus ir mokyklos administracijos noras – negali tikėtis sėkmės, jei pats abejoji ar bijai“, – kalba progimnazijos vadovas.
Jis taip pat pasakoja, jog organizuojant mokymo procesą stengiamasi kuo daugiau pamokų vesti atvirose erdvėse – kūno kultūros pamokos vyksta tik lauke, piešti, tyrinėti gamtą mokiniai taip pat eina į kiemą.
„Turiu įprotį rytais palaukti mokinių ir mokytojų prie pagrindinio mokyklos įėjimo, pasisveikinti, persimesti keliais žodžiais. Kiek šiomis dienomis kalbinau mokinius, maždaug kas 15-as pasiskundė, kad dabar reikia anksčiau keltis, bet eiti į mokyklą vis tiek nori“, – dalijasi A. Aleksandravičius.
Artėja prie 100 procentų
Daiva Jagminienė, Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos direktorė, pirmiausia džiaugiasi, jog mokykloje mokosi jau beveik visi pradinukai – 157 iš 165. Jie, kaip ir testuotis sutinkantys vyresniųjų klasių mokiniai, mokykloje reguliariai tiriami greitaisiais antigeno testais.
„Ko gero pasikartosiu, bet komunikacija su mokyklos bendruomene, ypač tėvais, yra kertinis akmuo grąžinant vaikus į mokyklas. Patiems vaikams testavimas nesukelia problemų, jis paprastas, patogus. Mums, administratoriams, mokytojams, šio proceso organizavimas atima daug laiko, bet kitų išeičių nėra. Kita vertus, dirbant atsiranda patirtis ir viskas pasidaro lengviau“, – kalba D. Jagminienė.
Kol kas mokykloje mokosi tik viena šeštokų klasė (Ginkūnų mokykloje yra dvi penktos, po vieną šeštą, septintą ir aštuntą klases). Kaip pasakoja direktorė, po pradinės apklausos testuoti vaikus sutiko 63 proc. šeštokų tėvų, o vėliau ir daugiau, iš viso 76 proc.
Šeštokams, kurie liko mokytis namuose, pamokas mokytojai veda hibridiniu būdu – t. y. kompiuteriu tiesiogiai transliuoja veiksmą klasėje. Direktorės žodžiais, nors specialios įrangos jie neturi ir transliacijų vaizdo kokybė nėra geriausia, pamokos vyksta, mokytojai mato, girdi ir namuose esančius. Be to, likusieji mokytis nuotoliniu būdu po pamokų jungiasi į konsultacijas su mokytojais.
Keičiasi ugdymo organizavimo sąlygos
Epidemiologinei situacijai gerėjant, šią savaitę Vyriausybė pritarė nuostatai, kad nuo birželio 1 d. tose savivaldybėse, kuriose nustatomos švelnesnės karantino sąlygos, ir pradinukai, ir 5-11 (III gimnazinės kl.) klasių mokiniai galės mokytis mišriu būdu nesitestuodami.
Nuo birželio 1 d. tokios ugdymo organizavimo sąlygos galios Birštono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Joniškio rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Mažeikių rajono, Neringos, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Telšių rajono savivaldybėse. Jose testavimas bus rekomenduojamas, siekiant išvengti ligos protrūkių mokyklose.
Kitose savivaldybėse visi mokiniai mokosi mišriu būdu periodiškai atliekant mokinių ir kontaktiniu būdu dirbančių mokytojų, kitų darbuotojų profilaktinį tyrimą COVID-19 ligai diagnozuoti arba savikontrolę galimai COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti). Ugdymą galima organizuoti ir nuotoliniu būdu.
Komunikacijos skyrius
El. Paštas: info@smm.lt
