Sekmadienį prasidėjus Seimo rudens sesijai, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė parlamente pristatė svarbiausias Vyriausybės iniciatyvas ir artimiausio laikotarpio šalies raidos perspektyvų vertinimą.
Be tęsiamo valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo, kuriuo siekiama sudaryti nuoseklią ir tarpusavyje derančią valstybės tarnybos ir viešojo administravimo darbo užmokesčio sistemą, rudenį didelis dėmesys kaip įprasta teks valstybės biudžetui, kitų jau pradėtų darbų tęstinumui ir Vyriausybės programoje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimui.
„Rudens sesija visada yra biudžeto sesija, ji pasižymi sunkiu darbu suderinti neribotus pageidavimus su ribotomis galimybės. Šį kartą tai vyks ir artėjančių rinkimų kontekste, kuomet gali kai kam atrodyti, kad mokesčių mokėtojų pinigais galima finansuoti savo rinkiminę kampaniją“, – sakė sekmadienį Seime kalbėjusi Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
„Mūsų vidinės reikmės bus tenkinamos planuojant be jokio populizmo. Biudžetas nebus niekieno rinkimų kampanijos piniginė“, – pridūrė premjerė.
Pirmajame sesijos posėdyje Vyriausybės vadovė taip pat apžvelgė Lietuvos ekonomikos tendencijas ir būklę, padėtį energetikos sektoriuje, situaciją darbo rinkoje.
„Nepaisant nuo pirmojo ketvirčio pabaigos nuolat mušamų būgnų apie dramatišką ekonomikos situaciją, verta paminėti, kad kai nedemonstruoji neapykantos skaičiams, kaip kai kurie politikai, o juos ne tik pažįsti, bet ir bandai suprasti, galima pamatyti, kad nepaisant iššūkių, padėtis žmonėms išlieka palanki. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vėl viršys prognozes, tuo tarpu infliacija sparčiai lėtėja. Situacija energetikos sektoriuje – ženkliai kritusios pasaulinės išteklių kainos – leidžia tikėtis žymiai pigesnės šildymo sezono pradžios nei praėjusį rudenį. Jau antrąjį ketvirtį buvo fiksuotas realių pajamų augimas, lyginant su praėjusiais metais – kol kas dar tik viešajame sektoriuje, kuriuo nesirūpinant Vyriausybę kaltina oponentai, nors tie patys „šalti skaičiai“ sako visai ką kitą. Antrojoje metų pusėje augimo tendencija taps universali, nes infliacija lėtėja toliau ir jau keturis mėnesius iš eilės fiksuota mėnesinė defliacija. Šį procesą kiek sulėtins naftos kainų šoktelėjimas, tačiau poveikis neturėtų būti itin ženklus.
Svarbu, kad per šį laikotarpį, skirtingai negu per finansų krizę, kai išorės paklausos sumažėjimą ir problemas vidaus rinkoje įmonės sprendė masiškai atleisdamos darbuotojus ir mažindamos darbo užmokestį, šiuo metu, net susidūrusios su sumažėjusia paklausa iš mūsų pagrindinių eksporto partnerių, įmonės tokią situaciją vertina kaip laikiną ir teikia prioritetą darbuotojų išsaugojimui. Todėl ne tik nestebime ir neprognozuojame ženklaus nedarbo pokyčio, bet ir darbo užmokestis auga dviženkliais skaičiais, nors kitąmet ir turėtų kiek sulėtėti“, – kalbėjo premjerė.
Lietuvos ekonomikai esant labai atvirai, būtų nepagrįsta tikėtis, jog nebus juntamas pagrindinių šalies prekybos partnerių kaip Vokietija ekonomikos lėtėjimas, kilęs dėl Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių, pridūrė premjerė.
„Tačiau ši kaita mums labai svarbi geopolitiškai, nes leis iš esmės mažinti Europos ekonomikos priklausomybes nuo nusikalstamų režimų“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Valstybės, savivaldybių, socialinio ir sveikatos draudimo biudžetai bus planuojami nuosaikaus augimo, kiek lėtesnio, tačiau vis dar spartaus darbo užmokesčio kilimo bei smarkiai sulėtėjusios infliacijos, o taip pat – grįžimo prie europinių fiskalinės drausmės taisyklių sąlygomis.
„Ne tik gyventojams nepatinka tai, ką jie mato mokėdami kintamas palūkanas už savo kreditus ir lizingus – nei man, nei finansų ministrei nepatinka palūkanos, kurias tenka mokėti už valstybės skolą. Kelių metų laikotarpis, kai brangi skola Europos centrinio banko pinigų politikos dėka buvo perfinansuojama pigesne, baigėsi. Tik nuo visų čia esančių atsakingumo priklausys, kiek lėšų teks atimti iš savęs ir atidėti skolos aptarnavimui ateityje. Todėl kiekvienas, siūlysiantis naujas niekuo nepadengtas lengvatas ar įvairiausias išlaidas, kurioms iniciatyvų tikriausiai netrūks, turės atsakyti sau į klausimą – kokių išlaidų bus pasirengęs atsisakyti, kad neleistų palūkanoms už populizmo skolą ėsti finansavimo socialinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai, viešajai tvarkai ir infrastruktūrai“, – Seimo posėdyje kalbėjo premjerė.
Vyriausybės vadovės kalboje taip pat akcentuota, jog brutaliam Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiantis, turime būti pasirengę ir toliau priimti pažeidžiamus Ukrainos pabėgėlius, kurių didžioji dalis – moterys ir vaikai, suteikti jiems nustatytą paramą, kartu remti žmones Ukrainoje, teikdami energetinę, karinę ir kitokią būtinąją pagalbą, o taip pat dalyvauti tarptautiniuose finansiniuose paramos instrumentuose.
„Ukraina šiandien moka palūkanas už taikos kreditą, kurį esame gavę mes, ir moka savo gyvybėmis“, – pažymėjo Ministrė Pirmininkė.
Pasak premjerės, dėmesys bus skiriamas ir tikslų, dėl kurių yra sutarusios visos parlamentinės partijos, įgyvendinimui – susitarimams dėl švietimo ir krašto apsaugos.
„Susitarimas dėl švietimo, kuris numato, jog 2024 m. pabaigoje mokytojų atlyginimų vidurkis turi pasiekti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų ir mokslininkų – 150 proc., bus įvykdytas. Ir ne neapibrėžtoje metų pabaigoje, o nuo būsimų metų rugsėjo 1-osios“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybė šiai parlamento rudens sesijai teikia iš viso 82 teisės aktų projektų sąrašą, iš jų 29 jau yra registruoti Seime.
