Šalyje vis griežtinant ir vis labiau reglamentuojant tėvų santykius su vaikais, valdžiai uoliai skatinant žmonių vienas kito įskundimą (bet kokiu klausimu) ir vis giliau braunantis į privačias erdves, daugėja piktybiško ir melagingo skundimo atvejų. Nei iš šio nei iš to prie durų stovi policija ir/arba Vaiko teisių apsaugos tarnybos interesantai, o fabula išgalvota. Ir situacija kartojasi ne vieną kartą. Viena iš tokių istorijų aprašoma čia.
Kaip į neteisingus, netgi aiškiai melagingus, besikartojančius pranešimus reaguoja valdiškieji vaikų teisių gynėjai? Ką daryti tokį psichologinį terorą patiriantiems žmonėms? Komentuoja Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.
„Vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Įprastai nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą vykstame į šeimą ir visada individualiai bendraujame su kiekvienu jos nariu, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti. Vertindami situaciją šeimoje, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai.
Ištikus krizinei situacijai šeimoje, vaiko teisių gynėjai visada pasiruošę padėti: pakonsultuoti, nukreipti pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt.
Kalbant apie melagingo pobūdžio pranešimus, svarbu suprasti, jog vaiko teisių gynėjams būtina reaguoti į kiekvieną gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ir įvertinti vaiko situaciją. Atvejais, kai atlikus vaiko situacijos vertinimą paaiškėja, jog yra realių įrodymų, jog pranešimas melagingas – pavyzdžiui, šeimoje, apie kurią pranešama, net nėra vaikų – leidžia pranešėjui taikyti administracinę atsakomybę.
Tačiau svarbu pabrėžti, jog pranešimai, į kuriuos vaiko teisių gynėjai sureaguoja, tačiau įvertinę visas aplinkybes nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų, nėra laikomi melagingais. Vienas iš pavyzdžių –vaiko teisių gynėjams gali būti pranešama apie šeimos namuose girdimą triukšmą, tačiau nuvykus į šeimą, pasikalbėjus su jos nariais ir išsiaiškinus, jog triukšmas kilo dėl žaidžiančių vaikų, vaiko teisių gynėjai atsisveikina su šeima, bet gauto pranešimo, nors jis ir nepasitvirtino, nelaiko melagingu.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog dėl patiriamo šmeižto ar grasinimų, žmonės gali kreiptis į teisėsaugos atstovus.“
***
Baudžiamojo kodekso 236 straipsnis. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą
- Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
- Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas
Melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų.
Savo istorijomis ar kita įdomia medžiaga galite dalintis čia.
