Velykiniu laikotarpiu lietuviškas prekybos tinklas Maxima planuoja parduoti daugiau nei 12 mln. vienetų kiaušinių iš jų šeštadalis baltu lukštu, atkeliavusių iš Ukrainos. Prekybos tinklas (ne pirmą kartą) primena, kad nuo kitų metų pirkėjams taps sunkiau rasti baltų kiaušinių, jų skaičius parduotuvėje liks tik simbolinis bus prekiaujama tik tais balto lukšto kiaušiniais, kuriuos sudėjo vadinamosios laimingos vištos. Maximos teigimu, alternatyva balto lukšto margučiams kiaušiniai rudu lukštu, kuriuos galima ne tik lengvai numarginti, bet ir rasti šiuo metu mažiausia velykine kaina.
Lietuviško prekybos tinklo Maxima duomenys rodo, kad savaitę prieš Velykas kiaušiniai aktualiausia prekė krepšelyje, o jų pardavimai padvigubėja. Prekybos tinklas dalinasi, kad iš viso pernai velykiniu laikotarpiu buvo parduoda apie 11,9 mln. vienetų kiaušinių, o šių metų Velykoms jų pasiruošta dar daugiau.
Tarp jų ne tik įprasti vištų ar putpelių, bet ir apie 2 kilogramus sveriantys Afrikos stručių kiaušiniai juos galima rasti didžiausiose prekybos tinklo parduotuvėse. Asortimente skubantiems ar norintiems pasilengvinti šventinio stalo ruošą pirkėjams galimybė rinktis ir iš anksto prekybos tinklo meistrų numargintus kiaušinius paklausa šiems margučiams kasmet vis didėja. Šių metų Velykoms prekybos tinklas jų paruošė daugiau nei 50 tūkst. vienetų.
Kitąmet balto lukšto kiaušinių liks tik simbolinis skaičius
Nors prieš Velykas įprastai dažymui dairomasi balto lukšto kiaušinių, kurių daugumą deda narvuose laikomos vištos, vis tik Maximos duomenys atskleidžia, kad prekybos tinklui dedant pastangas ir augant žmonių sąmoningumui keičiasi pirkėjų įpročiai mieliau pasirenkami tie kiaušiniai, kuriuos deda laisvai ar ant kraiko laikomos vištos.
Nuo 2025-ųjų atsisakydamas prekiauti žiauriomis sąlygomis laikomų vištų kiaušiniais prekybos tinklas Maxima primena, kad šios Velykos yra paskutinės, kai pirkėjai jų dar ras parduotuvių lentynose. Šis pokytis ypatingai svarbus tiems, kurie prieš Velykas ieško balto lukšto kiaušinių nuo kitų metų jų liks tik simbolinis skaičius.
Maximos Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė dalinasi, kad natūraliai balto lukšto kiaušinius gali dėti tik tam tikrų veislių ant kraiko laikomos vištos, o jų rinkoje labai nedaug. Vis tik prekybos tinklo ekspertai neatmeta galimybės, kad ateityje tiekėjai galės pasiūlyti didesnę dalį balto lukšto laimingų vištų kiaušinių.
Didžioji dalis baltų kiaušinių į parduotuves atkeliauja iš ūkių, kur vištos auginamos narvuose, todėl nusprendėme palaipsniui tokių kiaušinių savo asortimente atsisakyti. Šių pokyčių pradėjome imtis nuo savęs prieš porą metų atsisakėme naudoti vadinamųjų nelaimingų vištų kiaušinius Meistro kokybės kulinarijos ir konditerijos produkcijoje. Tai reikšmingas žingsnis, nes šiems gaminiams kiekvieną mėnesį vidutiniškai sunaudojama apie 6070 tonų kiaušinių, pasakoja I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Prioritetas laisvai ar ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai
Maximos atstovė priduria, kad narvuose laikomų kiaušinių procentinė dalis asortimente iki šiol ir taip buvo nedidelė. Kur kas didesnę dalį, apie 77 proc., visų turimų vištų kiaušinių prekybos tinklo asortimente sudaro laisvai laikomų, ekologiški ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai.
Šiems laimingų vištų kiaušiniams dažnai taikomos nuolaidos, tad ir šiemet ruošiantis šventiniam stalui prekybos tinkle jų galima rasti mažiausia velykine kaina. Beje, renkantis rudus ar rusvus kiaušinius, kuriuos daugiausiai deda mūsų šalyje gyvenančios vištos, juos taip pat bus lengva numarginti kaip ir baltus, pasitelkiant, pavyzdžiui, natūralias priemones raudoną kopūstą, saldų vyną, arbatą ar svogūnų lukštus.
I. Trakimaitė-Šeškuvienė priduria, kad be kiaušinių velykiniame pirkėjų prekių krepšelyje taip pat dažniausiai atsiduria: mėsos ir žuvies gaminiai, majonezas, krienai, daržovės viskas, be ko tautiečiai neįsivaizduoja šventinio stalo.
Prekybos tinklas primena, kad šiemet pirmąją Velykų dieną, sekmadienį, parduotuvės nedirbs, todėl apsipirkimus ragina pirkėjams suplanuoti anksčiau ir nepalikti jų paskutinei minutei taip bus galima sutaupyti daugiau laiko bei išvengti šventinių spūsčių.
Akcijos ir nuolaidos, žinoma gerai, o vištų laimė puikiai “įsipaišo” į bendrą psichozę ir kovą tai už nutrijų, tai už arklių teises ir laisves, šunų tampymus po kavines ir bibliotekas bei kitokias “žaliųjų kursų” grožybes, reikalavimus ūkininkų dirbamoje žemėje atkurti kažkadaise egzistavusius kemsynus bei šabakštynus. Tik visa tai turi savo kainą. Velykos kaip ateina, taip ir praeina, kaip ir “velykinės kainos”. Įdomu, kiek šis kudakuojančio tvarumo vajus galiausiai papurtys vartotojų kišenes? Apie tai prekybos centrai savo šventiniuose pranešimuose nepraneša.
