Technologinės inovacijos keičia šiuolaikinio karo lauko veidą. Rusija ir Kinijos Liaudies Respublika (KLR) derina tradicinius karo veiksmus su elektromagnetiniais trikdžiais, kibernetinėmis atakomis, skaitmeninėmis įtakos kampanijomis ir nepilotuojamomis bei autonominėmis sistemomis, kad galėtų smogti JAV partneriams ir sąjungininkams.
Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) priekinės linijos valstybės patiria vis didesnį spaudimą dėl šių naujų technologinių grėsmių. Rusijos pažeidimai Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos oro erdvėje, taip pat GPS klastojimas ir kritinės povandeninės infrastruktūros, ypač šviesolaidinių kabelių, sabotažas Baltijos ir Arkties regionuose iliustruoja besiplečiančią taikymo technologijos apimtį ir jos naudojimą subversyviems tikslams.
Šios veiklos atspindi platesnį perėjimą prie daugiadomenio karo, kuriame dviprasmiškumas ir neigimas yra pagrindiniai privalumai.
Dronų karas dabar yra pagrindinis šios besivystančios technologinės srities bruožas. Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją, Ukraina tapo pasaulyje pirmaujančia dronų gamintoja ir jūrinių bei autonominių sistemų pionierė.
Kinija taip pat neseniai pristatė naujas nepilotuojamų sistemų galimybes, skirtas naudoti Taivano nepaprastosios padėties atveju, taip parodydama savo ketinimą pritaikyti Rusijos karo Ukrainoje pamokas.
Kinijos ir Rusijos karinės technologijos modernizavimas grindžiamas dešimtmečius trukusiais Šaltojo karo laikotarpio tyrimais, neteisėtais pirkimų tinklais ir neseniai Ukrainoje įgyta karo patirtimi. Tačiau karinių technologijų pirkimas tebėra iššūkis.
Kinija ir Rusija pasinaudoja pirkimų spragomis ir senaisiais tinklais, kad pagreitintų karinių technologijų įsigijimą. Pekinas toliau naudojasi tarpininkų ir fiktyvių įmonių paslaugomis, kad apeitų eksporto kontrolę, o Maskva susiduria su sankcijų, talentų trūkumo ir biudžeto apribojimų kliūtimis, kurios trukdo nuolatiniam inovacijų diegimui ir gamybai.
Dirbtinio intelekto (DI) valdomų komandų sistemų, autonominių platformų ir integruotų oro gynybos sistemų kūrimas priklauso nuo valstybės investicijų.
Rusija ir Kinija ne tik modernizuoja savo karines technologijas ir pajėgumus, bet ir pertvarko operacinę aplinką, kad galėtų išnaudoti sistemines Vakarų gynybos architektūros silpnąsias vietas. Šioje aplinkoje atgrasymas priklausys ne tiek nuo masės, kiek nuo judrumo, atsparumo ir prisitaikymo gebėjimų, kad būtų galima reaguoti į naujas ir besikeičiančias technologines grėsmes, kol jos nepasiekė eskalavimo stadijos.
Kinijos Liaudies Respublika (KLR) naudoja dirbtinį intelektą (DI) siekdama sustiprinti savo karinius pajėgumus ir strateginius pranašumus, naudodama vakarietišką technologiją. Tai apima „Meta“ atvirojo kodo modelį „Llama“ (Large Language Model Meta AI), kuris yra pageidaujamas modelis kuriant funkcijas, pritaikytas karinėms ir saugumo reikmėms.
Liaudies išlaisvinimo armija (PLA) rodo ženklus, kad prisitaiko prie AI eros, pabrėždama intelektualizuotą karą, teikdama pirmenybę informacijos dominavimui, algoritmams ir sisteminiam trikdymui, o ne gyventojams, ištekliams ar pramonės pajėgumams.
Rusijos visapusiškas įsiveržimas į Ukrainą buvo pirmasis didelis konfliktas, kuriame buvo plačiai naudojamas DI. Ukraina, remiama JAV AI įmonių, sėkmingai atrėmė Rusijos pajėgas, o tai paskatino Rusiją paspartinti DI integravimą į valdymo sistemas, dronus ir oro gynybos tinklus.
Dronai ir autonominės sistemos
Ukraina tapo didžiausia taktinių ir tolimųjų dronų gamintoja pasaulyje. Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją, šalies gynybos sektorius išaugo 350 procentų.
Pigios, greitai pagaminamos sistemos, tokios kaip dirbtinio intelekto valdomi dronai, robotizuotos antžeminės transporto priemonės ir tolimosios raketos, pvz., FP-5, suteikia Ukrainai asimetrinius pranašumus.
Pažangūs Ukrainos jūrų dronai, tokie kaip „Magura“ ir „SeaBaby“, įrodė savo didelį efektyvumą, nuskandindami laivus, smogdami lėktuvams ir netgi sugadindami infrastruktūrą, pvz., Kerčės tiltą.
Rusija didina „Shahed“ tipo kamikadzių dronų gamybą ir naudojimą prieš Ukrainą, nuolat gerindama jų efektyvumą ir gebėjimą prasiveržti pro oro gynybos sistemas.
Maskva taip pat kuria ir testuoja nepilotuojamus orlaivius su dirbtiniu intelektu, skirtus automatiniam taikymui ir kompiuteriniam matymui, kuriuos ji gali perduoti sąjungininkams, pvz., Kinijai ir Iranui, mainais už išteklius ir ginklus.
Kinijos kariniai ekspertai įtraukia Rusijos visapusiško įsiveržimo į Ukrainą pamokas apie dronų ir autonominių sistemų naudojimą ir svarbą, o tai keičia kariuomenės strateginį planavimą ir operatyvinę doktriną.
Kinijos strategai pabrėžia būtinybę kurti labiau paslėptus dronus, patikimas trukdžių slopinimo galimybes (pavyzdžiui, šviesolaidines navigacijos sistemas) ir autonomines antžemines logistikos sistemas, siekiant padidinti tvarumą mūšio lauke ir sumažinti pažeidžiamumą būsimuose kovos scenarijuose.
Palydovai ir kosminės technologijos
Kinijos kariniai strategai komercinę kosmoso erdvę laiko esmine strategine jėga būsimuose konfliktuose, nes Kinija pradeda mažinti atotrūkį nuo Jungtinių Valstijų kosmoso pajėgumų srityje.
Pirmasis nacionalinio lygio ilgalaikis Kinijos kosmoso mokslo plėtros planas numato tikslą tapti pasauliniu lyderiu iki 2050 m., iki to laiko siekiant pirmaujančių pozicijų revoliucinių mokslo atradimų ir gilios kosmoso erdvės misijų srityje bei tapti pasauliniu kosmoso mokslo centru.
Rusijos valstybinė kosmoso korporacija „Roscosmos“ kontroliuoja aštuonis procentus Rusijos karinės pramonės rinkos ir tiekia Rusijos kariuomenei tokias technologijas kaip raketos, erdvėlaiviai ir palydovų sistemos.
Tačiau „Roscosmos“ susiduria su dideliais iššūkiais, įskaitant finansines sunkumus, neveiksmingumą ir Vakarų partnerių praradimą po to, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.
Kijevas neseniai prioritetą suteikė nacionalinės palydovinės ryšių sistemos kūrimui kaip pagrindiniam vadovavimo ir kontrolės bei karinių technologijų plėtros elementui. Ukraina ieško alternatyvų „Starlink“ sistemai po staigaus ryšio praradimo per jūrų dronų ataką Sevastopolyje 2022 m. ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją Rusijos Kursko srityje 2024 m.
Karinės kibernetinės operacijos ir informacinės technologijos
Kinijos Liaudies Respublikos reorganizuotos kibernetinės pajėgos neseniai parodoje, skirtoje Antrojo pasaulinio karo pabaigai paminėti, pristatė vadovavimo ir kontrolės, žvalgybos ir jutimo bei kibernetinių elektromagnetinių priešpriešinių priemonių įrangą.
KLR reorganizuotos kibernetinės pajėgos neseniai parodoje, skirtoje Antrojo pasaulinio karo pabaigai paminėti, pristatė vadovavimo ir kontrolės, žvalgybos ir jutimo bei kibernetinių elektromagnetinių priešpriešinių priemonių įrangą.
Tai buvo nauja duomenų perdavimo sistema, duomenų spektro stebėjimo, signalų trukdymo, elektromagnetinės žvalgybos bei transporto trikdymo, tinklo ryšio mazgo transporto ir informacijos trukdymo priemonės. Šie atnaujinimai rodo, kad KLR išmoko pamokas iš informacijos ir elektroninės karo veiksmų trūkumų per Rusijos invaziją į Ukrainą.
Rusijos informacinio saugumo įmonės plečia savo veiklą Rusijos kaimyninėse šalyse, nepaisydamos Vakarų sankcijų keliamų apribojimų, nes kitos valstybės vis dažniau laiko interneto laisvę grėsme savo suverenumui. Rusijos informacinio saugumo sektorius toliau kovoja su technologijų ir personalo trūkumu, kad parengtų šalį tęstiniams kibernetiniams konfliktams, remdamasis vien tik vidaus sprendimais.
Lenkija tapo pagrindiniu Rusijos apgaulės, įskaitant žemo lygio sabotažą, vidinį šnipinėjimą, informacinį karą ir kibernetines atakas, taikiniu.
Povandeniniai kabeliai
Kinija skatina tarpvalstybinius elektros perdavimo projektus, pasitelkdama savo pirmaujančius povandeninių elektros kabelių gamintojus, siekdama gilinti integraciją su kitų šalių kritine infrastruktūra. Pekinas povandeninius kabelius laiko kritine infrastruktūra, kuri gali būti naudojama ne tik elektros energijos perdavimui, bet ir savo geopolitinei galiai stiprinti.
Anksčiau 2025 m. įtartini prekybinių laivų „Shunxing-39“ ir „Vasili Shukshin“ veiksmai netoli Taivano rodo galimą Kinijos ir Rusijos prekybinių laivų bendradarbiavimą, susijusį su Taivaną su išoriniu pasauliu jungiančių povandeninių ryšių kabelių žvalgyba ir sabotažu.
Baltijos ir Arkties regionuose padaugėjo Rusijos hibridinių atakų, nukreiptų prieš kritinę povandeninę infrastruktūrą, ypač šviesolaidinius kabelius. 2023 ir 2024 m. incidentai, kai Kinijos laivai sugadino Baltijos jūros povandeninius kabelius, kelia susirūpinimą dėl galimo Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo hibridinio karo srityje.
Parengta pagal Eurasia Daily Monitor
