Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas 2022 metų valstybės biudžetą vadina atlyginimų ir pensijų biudžetu, bet įspėja, kad augančioms jo išlaidoms nėra tvarių pajamų šaltinių.
„Tai atlyginimų ir pensijų biudžetas. Papildomai šiame biudžete numatyta 500 mln. eurų atlyginimams ir 500 mln. eurų – pensijoms. Tai leistų didinti gydytojams atlyginimus 90 eurų (vidutiniškai – BNS), statutiniams pareigūnams –105 eurais, mokytojams – 100 eurų, valstybės tarnautojams – 36 eurais“, – ketvirtadienį Seimui prasidėjus pirmąjį biudžeto projekto svarstymą teigė M. Majauskas.
Pasak jo, didėja minimali mėnesio alga (MMA) ir neapmokestinamosios pajamos (NPD), o dėl to mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos didės 65 eurais.
Bazinė pensija vidutiniškai didės 50 eurų, o su vienišo asmens išmoka papildomų pajamų gaus 200 tūkst. žmonių.
M. Majauskas pabrėžė, kad biudžeto projektą kritikuoja ne tik Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas, bet ir ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni – iš esmės dėl to, kad kai kurioms jo išlaidoms nėra numatyta tvarių pajamų šaltinių,
„Todėl struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis negu nurodoma projekte, yra rizika infliaciniam spaudimui ir ūkio perkaitimui. P. Gentiloni raštas labai aiškiai pasako, kad Lietuva neužtikrina pakankamos išlaidų kontrolės. Tai labai rimtas signalas mums svarstant šį biudžetą“, – pareiškė M. Majauskas.
Kitais metais daugiausia asignavimų numatoma socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui. Numatytos lėšos MMA didinimui iki 730 eurų, NPD iki 460 eurų.
M. Majauskas pranešė, kad komitetas iš Seimo narių gavo 103 pasiūlymus įvairioms sritims papildomai skirti 423,7 mln. eurų, iš kitų komitetų – dar 250 mln. eurų.
„Labai svarbu buvo atkreipti dėmesį, kad nė vienas Seimo narys nepasiūlė didinti valstybės biudžeto pajamų, o tik didinti išlaidas“, – tvirtino komiteto pirmininkas.
Audito komitete dirbanti socialdemokratė Rasa Budbergytė informavo, kad komitetas siūlo Seimo pavasario sesijoje priimti įstatymus, užtikrinančius tvariais pajamų šaltiniais pagrįstą ilgalaikių įsipareigojimų finansavimą, o jeigu tai nebus padaryta, Vyriausybei teks biudžetą tikslinti.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
