Per pasaulį vilnija pasipiktinimas dėl Trumpo administracijos vykdomo USAID veiklos visame pasaulyje sustabdymo (kiti patikslina, kad keliolika procentų buvusio finansavimo vis dėlto paliekama). Pabandžius išsiaiškinti detaliau bei įvertinti tokio veiksmo motyvus, kyla vis naujų neaiškumų.
Pirmiausiai, kuo argumentuojama, kad tai daryti esą reikėjo?
Vienas iš argumentų – daugelio amerikiečių nusiteikimas prieš finansines išlaidas už JAV ribų apskritai. Grubiai, tokia parama 2023-aisiais sudarė apie 68 milijardus dolerių, iš jų apie 40 milijardų dolerių buvo teikiama per įvairiausias USAID programas bei projektus.
Pagrindinis kritikos motyvas – jog būta neskaidraus veikimo, USAID veikla nemažu mastu buvo politizuota bei tarnavo tam tikroms ideologijoms. Dabar gi regimas JAV prezidento administracijos siekis USAID paversti Valstybės departamento padaliniu, o tada būsią lengviau tą veiklą kontroliuoti.
Be to, teigiama, kad veikla buvo netiksliai klasifikuojama pagal rūšis. Na, čia tikrai daug aptakumo. Parašymas, pavyzdžiui, kad 2024 biudžete turėjo būti skiriama „1,1 milijardo žemės ūkiui, tiek pat švietimui“ man pradeda priminti kai kuriuos „triukus“, kuriuos vykdo Europos biurokratai, kai mes, europarlamentarai, gilinamės į ES biudžetą… O dėl USAID, tai šiuo metu yra akivaizdūs bandymai neskleisti detalių duomenų apie konkrečius projektus, ir analizę tenka grįsti informacijos nuotrupomis.
Pavyzdžiui, ginčytinas atrodo vaikų namų, „vaikų kaimų“ steigimas Kenijoje ir kitur. Nereikia pamiršti, kad USAID finansuojamas ne vien tiesiogiai iš JAV biudžeto, o ir per labdarą, kurią skiria pasiturintys amerikiečiai, už tai gaudami mokestines nuolaidas. Suabejojama pačia „vaikų kaimų“ steigimo idėja.
Dažnu atveju to vaiko vienas ar abu tėvai gyvi, o į vaikų namus vaikas atiduodamas tuo motyvu, jog „šeima skursta“. Esama nuomonės, kad tai – nepakankamas motyvas šeimai suardyti. O čia pat tokiuose tinklalapiuose, kaip, pvz., yonkerstimes.com, sušmėžuoja prielaida, kad toji labdara fiktyvi, paskleidžiamas įtarimas dėl prekybos vaikais. Esą pati veikla – tik tam, kad tokių vaikų namų personalas iš tos paramos klestėtų. Argi tai nepanašu į vienos ar kitos panašios įstaigos tebesitęsusį „klestėjimą“ Lietuvoje, ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu?.. Atsiverskite ano meto spaudą.
Tačiau diskursuose neabejotinai dominuoja vardijimas veiklų, kurias sustabdžius, pasaulis patirs neabejotiną žalą.
Viešai prieinamose lentelėse bei diagramose galima pamatyti, kad Ukrainai 2023-aisiais per USAID teko 16 021 000 000 (būtent, 16 milijardų 21 milijonas) dolerių. (Pernai, panašu, per USAID teikiama parama šiai valstybei sumažėjo daugiau negu dvigubai). Prasismelkia teiginių, kad „humanitarinė parama Ukrainai stabdoma“ (labai bendras teiginys).
Kitur – kad stabdomas finansavimas „sveikatos priežiūrai Ukrainos konflikte“ (jau lyg konkrečiau). Pagaliau – stabdoma parama „protezams konflikte nukentėjusiems Ukrainos kariškiams“ (atrodo visai konkretu, bet ar tikrai stabdoma?..). Tokioje informacinėje sumaištyje nelengva patarti, o kurias gi iš tų finansinių netekčių turėtume ar galėtume kompensuoti mes, Europos Sąjunga.
Diskusijose Europos Parlamente – daug apie „nurėžiamą“ paramą įvairiems projektams Moldovoje, laisvo žodžio sklaidai per tokias žiniasklaidos priemones kaip „Laisvosios Europos radijas“. O platesniame lėšų „nurėžimo“ kontekste – lėšos BBC antrinei įmonei, nevyriausybinei Charity BBC Media Action, kitiems objektyviems žiniasklaidos kanalams.
Dar viena nerimą kelianti sritis – sveikatos programos. Nukentės parama skiepijimui nuo poliomielito, platesne prasme – skiepijimui nuo virusų, o tai gali stabdyti plitimą virusų, potencialiai sukeliančių pandemijas, Ebola plitimo suvaldymui Afrikoje.
Per USAID buvo skiriamas ir finansavimas, neutralizuojat minas minų laukuose.
Nenuostabu, kad šiame kontekste kaupiasi įsitikinimas, kad JAV teismai griežtai paprieštaraus panašiems prezidento kėslams, o ir Kongrese respublikonų dominavimas nėra toksai jau ryškus.
Na, galima trumpai apžvelgti ir USAID projektus, kurių svarba yra „skonio reikalas“, pagal kiekvieno ideologines pažiūras. Pavyzdžiui, 1,5 milijono LGBTIQ grupei Serbijoje. 2,5 milijono elektromobiliams Vietname. 6 milijonai turizmui Egipte – vandentiekis, transportas ir švietimas Šiaurės Sinajuje. (Čia verta žvilgtelėti į žemėlapį, o kur tai yra. Tai gali sukelti tam tikrų įdomių istorinių bei geografinių reminiscencijų).
Na, o kai išgirstame žinią, jog „humanitarinės pagalbos, teikiamos per USAID“ stabdymui „bus daromos išimtys“ – pasijuntame, kad su neapibrėžtumu, kurį sukelia Trumpo retorika, pasaulis jau baigia apsiprasti.
Autorius yra Europos Parlamento narys.
