autor. Renata Česnavičienė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Lietuvos mokykloms padovanojo tūkstantį Icchoko Rudaševskio knygos „Vilniaus geto dienoraštis“ egzempliorių, kurie jau netrukus pasieks mokyklą. Simbolinę dovaną iš bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky priėmė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, o knygas mokykloms išdalins Nacionalinė švietimo agentūra.
Perdavimo ceremonijos metu F. Kukliansky pažymėjo, kad ši dovana svariai prisidės prie mokinių edukacijos Holokausto tema, nes būtent grožinė ar memuarinė literatūra įtaigiai papildo istorinius faktus ir ugdo empatiją. „Kai kalbame apie Holokaustą, vaikai supranta maždaug taip: „tai buvo kažkada kažkur“, ir aiškiai išaiškinti tampa sudėtinga. O šios knygos autorius ir herojus – vietinis, čia gyvenęs berniukas. Mūsų bendruomenės reikalas – padovanoti knygą mokykloms, o švietimo užduotis – išaiškinti, kad tokių rudaševskių buvo tūkstančiai“, – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Ministrę Jurgitą Šiugždinienę, kuri jau perskaičiusi knygą, nustebino įtaigus, jautrus žodynas, penkiolikmečiui nebūdingas mąstymas. „Toje kančioje, beprasmybėje berniukui buvo itin svarbi kultūra ir švietimas. Mokymasis berniukui siejosi su prasmingos egzistencijos galimybe. Klasėje vaikams šalta, tačiau Icchokas sako, kad mokykloje linksma, o mokantis šalčio nebesijaučia. Ši knyga neabejotinai praturtina lietuvių literatūros programą. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo mokytojų, kaip jie tai sugeba pateikti vaikams. Norėčiau, kad visi vaikai perskaitytų ne tik šią knygą, bet ir apskritai kuo daugiau skaitytų“, – sakė ministrė.
Susitikime perduodant dovaną taip pat dalyvavo knygos vertėjas iš jidiš kalbos ir sudarytojas Mindaugas Kvietkauskas ir knygos iliustratorė Sigutė Chlebinskaitė, kurie papasakojo apie savo indėlį, pasidalino asmeniniais potyriais, kuriuos pajuto rengdami šią knygą skaitytojams.
Vilniaus gete parašytas I. Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“ – autentiškas geto istorijos dokumentas, ši knyga įtraukta į privalomą lietuvių literatūros programą. Dienoraštis apima laikotarpį nuo 1941 m. birželio pabaigos iki 1943 m. balandžio, kai prasidėjo galutinė Vilniaus geto likvidacija ir nauja masinių žudynių banga Paneriuose. Paneriuose kartu su šeima buvo nužudytas ir dienoraščio autorius. Pats dienoraštis, surašytas mokykliniame sąsiuvinyje, rastas 1944 m. buvusio Vilniaus geto teritorijoje, Dysnos gatvės namo palėpėje. Pirmą kartą dienoraštis publikuotas 1953 metais Izraelyje jidiš kalba poeto Avraomo Suckeverio dėka. Originalas saugomas YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto archyve Niujorke.
Icchokas Rudaševskis augo literatūrinėje, žurnalistinėje aplinkoje, mėgo skaityti, tai galėjo pastūmėti gete rašyti dienoraštį. Jo tėvas dirbo spaustuvininku, motinos brolis – administratoriumi tuo metu didžiausiame miesto dienraštyje „Vilniaus diena“ (jidiš „Vilner Tog“). „Manau, kad viskas turi būti užrašoma, net ir baisiausi įvykiai. Vėliau viskas bus svarbu“, ‒ taip dienoraštyje įrašė penkiolikos metų paauglys Icchokas.
Vilniaus Rūdninkų gatvės grindinyje, ties buvusios Žydų realinės gimnazijos pastatu, kur I. Rudaševskis mokėsi, 2016 m. įmūrytas jo atminimui skirtas akmuo su vokiečių menininko Gunterio Demnigo sukurta žalvarine plokštele.
Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
