Vilnius, sausio 8 d. (ELTA). Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pasirašė sutartį, pagal kurią 2026 m. finansavimas šiai organizacijai didės 30 proc.
„Organizacija buvo pakankamai nefinansuojama dar prieš 5 metus, kai perėmiau Šaulių sąjungos, vairą, ten, kur duri, ten kiaura. Dabar galime įsigyti šiek tiek priemonių, nusamdyti žmonių, nes spektras auga norinčiųjų ginklų įsigyti, amunicijos ir pratybose dalyvauti su kariuomene“, – ketvirtadienį KAM žurnalistams teigė LŠS vadas Linas Idzelis.
„Dabar virš 20 mln. yra skiriama. Manome, kad ateityje turėtų augti virš 30 mln. (…) Gali paimti galbūt daugiau, bet reikia žiūrėti, kad nesulūžtum. (…) Toks finansavimo augimas trečdaliu yra pakankamai racionalus“, – sakė jis.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pridūrė, kad jo vadovaujama ministerija taip pat reaguoja ir tuo atveju, jeigu LŠS atsiranda papildomų poreikių.
„Be to, 30 proc. standartinio augimo, kartais atsiranda dėl specifinių poreikių, specifinių užduočių. Į tai irgi buvo atsižvelgta šiais metais. Praeitų metų sprendimu, šiais metais buvo papildomai apie 1 mln. pridėta dėl specifinių poreikių“, – žurnalistams sakė ministras.
„Labai teisingas požiūris, kad institucija turi augti palaipsniui ir neperspausti savo galimybių. Bet atsiradus papildomiems poreikiams, Krašto apsaugos ministerija reaguoja ir stengiasi atliepti“, – pridūrė R. Kaunas.
LŠS vadas teigė, kad skiriamas finansavimas bus panaudotas dėstant pilietinių įgūdžių kursą šalies moksleiviams. Anksčiau šis kursas buvo dėstomas tik devintokams, dabar, teigė L. Idzelis, finansavimas leidžia pereiti ir į 7 bei 8 klases.
„Planuojame, kad leisimės į 5–6 klasę. Lygiai taip pat vykdome pilietinio pasipriešinimo kursus, pradedame įvairiausius kursus kovai su dezinformacija, padedame atpažinti propagandą, visus kitus dalykus, kaip susikrauti išvykimo krepšį“, – teigė jis.
Taip pat, sakė jis, lėšos bus panaudotos didinant organizacijos personalo skaičių, įrengti mokymų centrus įsigyti šaudmenis, amuniciją, dronus, transportą, remontuojant reikiamas patalpas ir t. t.
Pernai metais KAM Šaulių sąjungai skyrė iki 20,7 mln. eurų, siekiant įgyvendinti LŠS 2024–2035 m. veiklos strategijoje įtvirtintas veiklos kryptis: organizacijos stiprinimą, prisidėjimą prie valstybės gynybos, visuomenės atsparumo didinimą ir valią priešintis.
Kaip skelbta, Vyriausybė gruodį pritarė KAM parengtiems įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos karo padėties metu komendantiniai LŠS ginkluotojo pasipriešinimo ir specializuoti vienetai automatiškai taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Įstatymo pakeitimuose taip pat siūloma išplėsti šauliams ir asmenims, siekiantiems jais tapti, taikomus patikros reikalavimus. Ši patikra apimtų jų veiklą, ryšius ir kitas susijusias aplinkybes, galinčias turėti įtakos patikimumui, pažeidžiamumui, nacionalinio saugumo interesams bei lojalumui Lietuvai.
Patikimumo patikra nebūtų taikoma jauniesiems šauliams.
Numatoma, kad taikos metu Šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo ir specializuotų vienetų šauliai būtų priskirti kariniams vienetams, siekiant užtikrinti jų integraciją į ginkluotąsias pajėgas ir pasirengimą gynybos užduotims karo metu.
Be to, įvedus karo padėtį, šių vienetų šauliams būtų taikomos tos pačios tarnybos sąlygos, kaip ir kitiems ginkluotųjų pajėgų nariams.
Pritarusi šiems įstatymo pakeitimams, Vyriausybė juos pateikė Seimui.
